2009 m. gegužės 15 d.
Nr. 38
(1730)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Holokausto aukų atminimas – ateičiai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Izraelio
prezidentu Šimonu Peresu (dešinėje)
ir premjeru Benjaminu Netanjahu (kairėje)
per sutikimą Tel Avivo oro uoste

Šventasis Tėvas pagerbia holokausto
aukas „Yad Vašem“ memoriale

Popiežius Benediktas XVI su Izraelio
prezidentu Šimonu Peresu valstybės
vadovo rezidencijoje, kurios sode buvo
pasodintas alyvų medis,
tradiciškai ženklinantis taiką

Šventasis Tėvas sveikinasi
su Izraelio drūzų dvasininkais

Benediktas XVI bendrauja
su Jeruzalės vaikais

Izraelis ir Šventasis Sostas sutaria dėl religijos vaidmens

Nors popiežius Benediktas XVI savo besibaigiančioje kelionėje į Šventąją Žemę ne kartą akcentavo piligriminį, tai yra maldingąjį jos pobūdį, tačiau savo kalbose negalėjo apeiti ir daugelio aktualių socialinių bei politinių dalykų. Ypač tai buvo juntama Izraelyje, kur nuolat susiduria skaudžios nesenos praeities ir dabarties svarstymų temos. Štai ir praėjusį pirmadienį vykusioje iškilmingoje sutikimo ceremonijoje Tel Avivo oro uoste padėkoję Izraelio prezidentui Šimonui Peresui už šiltus sveikinimo žodžius, Šventasis Tėvas savo kalboje priminė sunkų Holokausto ir antisemitizmo patyrimą. „Yra tragiška, kad žydų tauta patyrė baisias ideologijų, kurios neigia kiekvieno žmogaus fundamentalų orumą, pasekmes“, – sakė Popiežius, nurodydamas į nacių vykdytą žydų genocidą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Jis pabrėžė, kad apsilankymas Izraelyje jam suteikia tinkamą progą „pagerbti šešių milijonų žydų Šoa (Holokausto) aukų atminimą ir pasimelsti, kad žmonijai daugiau niekada netektų tapti tokio didžiulio nusikaltimo liudininke“. O toks pavojus išlieka, žinant, kad Benedikto XVI minėtos totalitarinės, didžiules kančias atnešusios ideologijos (tiek nacizmas, tiek ir komunizmas), turi aiškią sekuliaristinę, Dievo visagalybę neigiančią prigimtį. Todėl yra svarbūs Šventojo Tėvo žodžiai, pasakyti sutikimo kalboje, jog „kada žmogiškojo asmens religinis dėmuo yra neigiamas arba marginalizuojamas (kaip yra dabar daugelyje sekuliarizuotų vadinamosios Vakarų demokratijos šalių – M. B.), tada iškyla pavojus patiems nepaneigiamų žmogaus teisių teisingo supratimo pagrindams“. Popiežius sutikimo kalboje pasidžiaugė, kad Izraelio valstybė ir Šventasis Sostas pilnai sutaria dėl „pareigos suteikti religijai teisėtą vietą visuomenės gyvenime“. Izraelyje yra garantuota religijos laisvė ten gyvenantiems judaizmo, islamo, krikščionybės ar kitų tikybų išpažinėjams, kartu apribojant sekuliarizmo veikimą. (Pavyzdžiui, toje šalyje nėra vadinamosios „civilinės metrikacijos“, nes santuoka gali būti įtvirtinama tik savos religijos apeigomis.)

Šventasis Tėvas perspėjo ir dėl sustiprėjusio antisemitizmo, kuris vėl „kelia savo subjaurotą galvą daugelyje pasaulio vietų“. Pabrėžęs, kad tokia tendencija yra „absoliučiai nepriimtina“, popiežius Benediktas XVI paragino tarptautinę bendruomenę be jokių kompromisų kovoti su visomis antisemitizmo apraiškomis. Kartu reikia „skatinti pagarbą kiekvienos tautos ir genties nariams“, jų kalbai bei kitiems etniniams bruožams visame pasaulyje. Teisingai sutvarkyti socialiniai santykiai reikalauja pagarbos kiekvieno žmogaus laisvei ir orumui, kuris, kaip vieningai tiki krikščionys, musulmonai ir žydai, „buvo sukurtas mylinčio Dievo ir skirtas amžinajam gyvenimui“.

Patvirtintas Bažnyčios dvasinis artumas persekiojamiesiems

Šias savo nuostatas, kaip ir apgailestavimą dėl praeities genocido, popiežius Benediktas XVI patvirtino tą pačią gegužės 11 dieną Jeruzalėje aplankęs „Yad Vashem“ memorialą, skirtą Holokausto aukų atminimui. Šiame iš akmenų sumūrytame palapinės pavidalo pastate yra saugomos urnos su įvairiose nacių koncentracijos stovyklose nužudytų žmonių relikvijomis, taip pat vardai tų (nemaža dalis jų buvo katalikai, netgi dvasininkai), kurie nepabijojo patys paaukoti savo gyvybes gelbėdami žydus. Lankantis memoriale, dalyvaujant ir Izraelio prezidentui Š. Peresui bei kitiems dignitoriams, Šventasis Tėvas susikaupė tyliai maldai prie jo įžiebtos amžinosios ugnies Atminimo salėje, padėjo gėlių vainiką, susitiko su šešiais Holokaustą išgyvenusiais asmenimis, pasirašė garbės svečių knygoje.

Sakytoje trumpoje kalboje su gausiomis citatomis iš Senojo Testamento Popiežius pabrėžė genocido aukų atminties prasmingumą. „Jie prarado gyvybę, bet niekada nepraras savo vardų, kurie įrašyti jų artimųjų širdyse, įkalinimo bendražygių ir visų tų, kurie pasiryžę niekada daugiau nebeleisti, kad žiaurumas dar kartą pažemintų žmoniją“, – sakė Benediktas XVI. Jis pabrėžė, kad svarbiausia, jog naikinimo aukų vardai visam laikui lieka Visagalio Dievo atmintyje. Iš tikrųjų, galima apiplėšti žmogų ir atimti iš jo viską: nuosavybę, galimybę tobulėti, laisvę, netgi gyvybę. Galima paskleisti melą, jog kai kurie žmonės ar jų grupės nenusipelno pagarbos ar net teisės egzistuoti. „Vis dėlto, kad ir kiek būtų stengiamasi, negalima atimti iš kito žmogaus jo vardo“, – tvirtino Šventasis Tėvas.

Jis meldė, kad genocidų aukų vardai niekada nebūtų ištrinti iš žmonijos atminties, kad „jų kančios niekada nebūtų neigiamos, menkinamos ar užmirštos“. Todėl visi geros valios žmonės turi budėti ir stengtis „išrauti iš žmogaus širdies viską, kas galėtų sukelti panašias tragedijas“. Popiežius Benediktas XVI priminė, jog Katalikų Bažnyčia, būdama įsipareigojusi ištikimai laikytis Jėzaus mokymo ir sekti Jo meilės visiems žmonėms ir tautoms pavyzdžiu, jaučia gilią užuojautą „Yad Vashem“ atmenamoms aukoms. Kartu Bažnyčia yra artima visiems, kurie ir šiandien yra persekiojami ar diskriminuojami dėl savo rasės, odos spalvos, gyvenimo sąlygų ar išpažįstamos religijos. Jų kančios yra Bažnyčios kančios ir jų viltis dėl teisingumo galutinės pergalės yra ir Bažnyčios viltis.

„Kaip Romos vyskupas ir apaštalo Petro įpėdinis, kaip ir mano pirmtakai, dar kartą patvirtinu, kad Bažnyčia yra įsipareigojusi nepailstamai melstis ir darbuotis, kad būtų užtikrinta, jog neapykanta  niekada daugiau nebeužvaldys žmonių širdis“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Baigdamas kalba Holokausto aukų memoriale, jis padėkojo Dievui ir muziejaus šeimininkams už galimybę tyloje pabūti, tyloje pasimelsti, prisiminti ir kartu sustiprinti viltį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija