2009 m. gegužės 29 d.
Nr. 42
(1734)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Mūsų, katalikų,
pareiga išlaikyti
katalikišką spaudą

Partizanai, tylėti
negalima, atsiliepkite

Sekminės – klusnumas
Dvasios vedimui

Kelios mintys
palydint religinio
pogrindžio
bendražygę

Popiežiaus vizitas į istorinę Montekasino abatiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI rodo
Montekasino abatijos bendruomenės
dovanotą šv. Benedikto statulėlę

Šv. Benedikto mokymo aktualumas

Pagerbdamas savojo pontifikato dangiškąjį globėją šv. Benediktą, popiežius Benediktas XVI aplankė istorinę Montekasino abatiją, visos benediktinų vienuolijos dvasinį židinį. Maždaug už 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Romos prieš pusantro tūkstančio metų (529-aisiais) paties šv. Benedikto įkurtos vienuolijos patyrė sunkių išbandymų. Dabar plačiai minimos garsaus Montekasino mūšio dėl Italijos sostinės išvadavimo iš nacių okupacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 65-osios metinės. Per šias kovas, pareikalavusias dešimčių tūkstančių karių gyvybių, vienuolynas buvo visiškai sugriautas ir vėliau atstatytas.


Apšildyti būstą galima nenaudojant nei dujų, nei elektros

Verslo konsultantas, išradėjas,
knygos „Sėkmės instrumentai“
autorius Kęstutis Usevičius
Autoriaus nuotrauka

Ar įmanoma šiuolaikiniame pasaulyje išsiversti be dujų, atomo, naftos? Išradėjas Kęstutis USEVIČIUS sako, jog gamta mums pateikia tūkstančius pavyzdžių, kaip galėtume savo namus apšildyti, nenaudodami nei elektros, nei karšto vandens, nei dujų. Verslo konsultantui K. Usevičiui įmanomas net toks variantas: mes gyvename puikiai apšildytuose namuose, už šildymą nemokame nė lito ir dar pasigaminame perteklinės energijos, kurią galbūt parduodame gretimame name gyvenančiam kaimynui. Tokiam komfortabiliam gyvenimui reikia tik... K. Usevičiaus sukonstruotos šiluminės mašinos.  


Dominikonų ordino atkūrėjas džiaugiasi vaisinga brolių veikla Lietuvoje

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Jaudinančios audiencijos
pas popiežių Joną Paulių II akimirkos.
Tėvelis Dominykas – dešinėje. 1995 metai

Šiais metais net keletą gražių jubiliejų sutinkantis uolus krikščioniškojo tikėjimo ir sielovados puoselėtojas kun. Jonas Dominykas Grigaitis, OP, nemėgsta girtis savo nuveiktais darbais. „Atvirai sakant, man net pačiam sunku patikėti, kad taip toli nužingsniavau žemiško gyvenimo takais! O juk be šio jubiliejaus, ankstyvą rudenį pažymėsiu dar ir 75-metį, kai buvau priimtas į brolių dominikonų gretas, visai netrukus, liepos 16-ąją – 70-metį, kai tebestoviu prie Viešpaties altoriaus“, – gyvai šypsodamasis, švytinčiu veidu prisiminimais prieš šv. Mišių auką dalijosi kun. J. D. Grigaitis, OP, tikinčiųjų dažnai dar vadinamas tėveliu Dominyku. Gegužės 27 dieną garbingą 95-erių metų sukaktį švenčiančio dvasininko ir vienuolio nueitas turtingas gyvenimo kelias įprasmintas daugeliu kilnių darbų – gyvojo Bažnyčios žodžio skelbimu, lietuvybės puoselėjimu Vilnijos krašte ir kt. Atgavus nepriklausomybę, kun. J. D. Grigaičio, OP, pastangomis 1991 metais buvo atkurta Dominikonų – vieno seniausių katalikų vienuolių ordino – veikla Lietuvoje.


Gyvenimo brandos viršukalnėje

Julė KILČIAUSKIENĖ

Kun. Stasys Šileika, SDB,
rašo draugams laiškus

Gegužės 28 dieną Lietuvos saleziečiai šventė Palemono altaristo kun. Stasio Šileikos 90-ąjį gimtadienį. Kas pažįsta šį kunigą, jo pavardę išgirdęs tikriausiai būtinai nusišypsos – juk būtent taip ir pats kunigas visus sutinka. Nors metų metelių ratai link šimtmečio rieda – jis vis šypsosi… Mane sutiko džiaugsmingai, tik kalboms laiko neturėjo: „Rašė jau kažkada apie mane, nebereikia, – gynėsi guvus devyniasdešimtmetis. – Tiek daug dabar turiu darbo, visus reikia į savo šventę pakviesti. Ir jūs ateikit.“ Vadinasi, didelio stalo reikės – ir ne vieno, kad visus svečius prie jo būtų galima susodinti... Juk, kaip sakė Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės parapijos klebonas Maksimas Bianko, kunigas Šileika turi labai daug draugų, yra žmonių mėgiamas ir pats myli žmones. Tokia jau ta meniškos prigimties žmogaus siela.. Gal ir nedaug kas žino šio garbaus saleziečio silpnybę muzikai – mylimą akordeoną ir armoniką dažnai paimdavo į rankas, save ir draugus palinksmindamas ar paguosdamas. Antroji silpnybė – knygos. Kunigų daug skaito. O apie poliglotinius kunigo S. Šileikos gabumus girdėjau anksčiau. Paklaustas, keliomis kalbomis gali kalbėti ir rašyti, jubiliatas vėl šypsodamasis kukliai ištaria: „Dvylika“. Net dvylika! (Hm... koks magiškas skaičius... dvylika mėnesių, dvylika apaštalų...) Kodėl gi ne? Juk gyventa ne tik Italijoje ir Vokietijoje... Daug metų darbuotasi misijose Brazilijoje, paskui Kanadoje. Į klausimą, kur buvo geriausia, kokie metai šviesiausi, jubiliatas negalvodamas atsako, kad Italijoje. Ten praleista daugiausia laiko. Italija, ypač Roma ir Vatikanas (kur gyveno ir dirbo dvejus metus), yra katalikų centras. „Lietuva savo tradicijomis tik nykštukas prieš Vatikaną ir Romą. Ir tuo viskas pasakyta...“, – teigia salezietis. Romoje ir dabar kun. S. Šileika turi daug draugų. O labiausiai ilgisi Alpių. Po jų kalnus kasmet jaunystėje laipiota, kopta į 4 kilometrų aukščio viršukalnes.


Eilės Marijai – Paslaptingajai Rožei

Poezijos skaitovai
Linos RINKAUSKAITĖS nuotrauka

Panevėžys. Gegužės 10 dieną Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos namuose vyko poezijos popietė, skirta pagerbti Mariją – Paslaptingąją Rožę. Tai pirmasis tokio pobūdžio renginys, tačiau Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos dėka jis puikiai pavyko.  

Į parapijos namus susirinko margas poetų bei poezijos mėgėjų būrys: čia buvo ir dar nežinomų autorių, ir pripažintų plunksnos meistrų – V. Sereikienė, J. Mališauskas, D. Bagušienė, D. Keturakienė ir kiti. Kanklininkės I. Cimnalonskienė ir A. Navickienė subtilios muzikos garsais puikiai papildė skaitomas eiles.


Sutvirtinimo sakramento šventė

Vyskupas Rimantas Norvila (centre),
dekanas kun. Gintautas Kuliešius
(kairėje) ir generalvikaras
mons. Arūnas Poniškaitis (dešinėje)
Igliaukos bažnyčioje pasirengę
Sutvirtinimo sakramento teikimo
apeigoms. Toliau, prie mikrofono –
klebonas kun. Sigitas Bitkauskas

IGLIAUKA. Gegužės 7 dieną Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila koncelebravo šv. Mišias ir teikė Sutvirtinimo sakramentą. Tai buvo didžiulė šventė klebonui kun. Sigitui Bitkauskui, 75 Igliaukos ir 35 Gudelių parapijų jaunuoliams, visiems tikintiesiems. Kartu su vyskupu pamaldose dalyvavo Vilkaviškio vyskupijos generalinis vikaras mons. Arūnas Poniškaitis, kurijos kancleris mons. Juozas Pečiukonis, Marijampolės dekanas Kazlų Rūdos parapijos klebonas kun. Gintautas Kuliešius, Prienų dekanas ir parapijos klebonas kun. Jonas Baliūnas, igliaukietis Lazdijų dekanas Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara. Nors buvo šiokiadienio vakaras, tačiau į gražiai pavasario gėlėmis ir baltais balandžiais papuoštą bažnyčią susirinko labai daug žmonių.


Konsekruota Gerojo Ganytojo bažnyčia

Konsekruota Gerojo Ganytojo
bažnyčia Kaune

DAINAVA. Gegužės 3 dieną, sekmadienį, čia konsekruota nauja bažnyčia. Šią Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčią per iškilmingas pamaldas konsekravo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Gerojo Ganytojo bažnyčios pamatai buvo pašventinti 2004 metais, šventovė pastatyta daugiausia tikinčiųjų aukomis pagal architekto Algimanto Kančo projektą. Dešimties metų gyvavimo sukaktį pernai šventusi parapija iš pradžių sekmadienio šv. Mišių šventimui naudojosi Dainavos vidurinės mokyklos sale, 2001 metais buvo pašventinta naujai pastatyta koplyčia. Nuo pat parapijos įsteigimo jai vadovauja klebonas kun. Jonas Stankevičius.


Valdžios ir visuomenės tikslai bei iliuzijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Artėjant birželio 7 dienos Europarlamento rinkimams beveik neabejojama, kad daugumą iš dvylikos Lietuvai skirtų Europarlamento mandatų pasidalins trijų partijų – Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų atstovai. Tikėtina, kad jie iškovos 8–9 europarlamentarų vietas. Realiausia, kad likusias kelias vietas užims Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Darbo partijos atstovai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija