Gedulo ir vilties dienai
Prisiminimai iš Sibiro
Esu 1941-ųjų metų tremtinys. Kai išvežė, man buvo 17 metų, buvau Panevėžio vidurinės mokyklos abiturientas. Tėvą, dirbusį Panevėžio apygardos teisme prokuroro padėjėju, nuvežė į Rešiotų lagerį, čia jis po 10 mėnesių mirė. Mudu su motina atsidūrėme Altajaus krašte, tarp miškų. Gyvenimo pradžia buvo labai sunki: karas, badas. Kelerius metus dirbau miške, pabėgių fabrike. Kai įsidarbinau kontoroje, gyvenimas pasidarė lengvesnis.
|