2009 m. birželio 12 d.
Nr. 46
(1738)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Katalikai, išlaikykime savo laikraštį!

Perskaičiau keletą „XXI amžiaus“ skaitytojų laiškų ir redakcijos kreipimąsi pagelbėti ir apėmė liūdnos mintys: kaip sunku nepriklausomoje Lietuvoje egzistuoti katalikiškam laikraščiui! Nejaugi katalikiškam kraštui Lietuvai nereikalingas katalikiškas laikraštis?! Vaikų katalikiškas laikraštėlis „Kregždutė“ jau uždaroma.

O juk ji buvo taip reikalinga mūsų jaunimui auklėti. Kiek daug jaunuolių vartoja alkoholį, narkotikus, net tampa žmogžudžiais. Aplink mokyklas sukasi juodojo verslo žmonės, pardavinėdami cigaretes, alkoholį. Mokytojai prieš tokius faktus užmerkia akis, gal dėl to, kad yra auklėti ne katalikiškai. Tai labiausiai turėtų rūpėti mokyklų socialiniams darbuotojams, deja, jie labiau rūpinasi įvairiais dokumentais, nei praktine veikla vaikų labui. Be to ir „Kregždutė“ pastaruoju metu mokyklose nebuvo platinama. Grėsmė, pakibusi virš mano širdžiai brangaus katalikiško laikraščio „XXI amžius“, labai neramina. Skaudu, kad valdžia daro įvairiausias kliūtis šiam laikraščiui. Spaudos rėmimo fondas paramą teikia visokiems laikraštpalaikiams, o krikščionišką laikraštį ir ignoruoja, ir diskriminuoja. Nejaugi leisime, kad jis užsidarytų? Aišku, nekatalikams, nekrikščionims ir Lietuvos nemylintiems asmenims katalikiškas laikraštis nereikalingas. Jie nėra sunerimę dėl jo uždarymo. O tokių save besiskelbiančių katalikais – daug. (Kiek Lietuvoje yra užsirašusių katalikais, bet į bažnyčią net per didžiąsias šventes neateinančių, šventų sakramentų nepriimančių ir, kiek yra einančių į bažnyčią, bet net savo vaikams tikėjimo neperduodančių ir katalikiško laikraščio į rankas paimti bijančių.) Visgi yra daug ištikimų krikščionybei tikinčiųjų, yra daug nuoširdžiai katalikybės idėjas propaguojančių kunigų, vyskupų. Kai kas gal ir neįvertina katalikiškos spaudos reikšmės, betgi daug yra ir tokių, kurie sovietinės priespaudos metais kovojo, kad būtų atgauta laisvė katalikiškai spaudai ir teisė katalikiškiems laikraščiams eiti. Manau, kad pastarieji tikrai pasirūpins, kad katalikiškas laikraštis, taip reikalingas katalikiškai Lietuvai ir visiems žmonėms, išliktų, nebūtų sužlugdytas. Raginu visų parapijų kunigus paskelbti rinkliavas ir rinkti aukas katalikiškam laikraščiui išsilaikyti. Aišku, gali atsirasti ir katalikais save vadinančių žmonių su blogais ketinimais, kurie sakys: tegul nelieka šio katalikiško laikraščio! Manau, kad tai bus blogi žmonės (nesvarbu ar jie kunigai ar pasauliečiai), nes yra nemažai žmonių, apie kurių moralę neverta kalbėti. Dalis jaunimo į rimtus dvasinius dalykus nekreipia reikiamo dėmesio, o vyresnieji ir pensininkai, tik „bėdavoja“, kad jiems trūksta pinigų laikraščiui, bet visada jų suranda buteliui alkoholio. Katalikiškas laikraštis moko žmones būti dorais, mylėti Dievą, gimtą kraštą, žmones. Būtų labai gerai, kad vyskupai kreiptųsi į Vyriausybę ir paprašytų pagelbėti „XXI amžiui“.

Tegul gyvuoja katalikiškas laikraštis katalikiškoje Lietuvoje!

Vytautas Sedzeniauskas

Vilkaviškis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija