2009 m. birželio 26 d.
Nr. 49
(1741)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežius aplankė tėvo Pijaus šventovę

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas meldžiasi prie
šv. Pijaus iš Pietrelčinos palaikų

Jaunieji italai padovanojo
Popiežiui šv. tėvo Pijaus portretą

Šventojo kapucinų vienuolio tarnystė

Popiežius Benediktas XVI aplankė San Džovanio Rotondo miestą (Apulijos regione, į pietus nuo Neapolio), susijusį su garsaus šių laikų šventojo tėvo Pijaus, OFM Cap, (1887–1968) gyvenimu ir veikla.  Birželio 21 dienos vizitas buvo skirtas šv. Pijaus iš Pietrelčinos mirties 40-ųjų metinių paminėjimui. Pernai pradedant celebruoti šį jubiliejų, ekshumuotas šventojo kūnas buvo perkeltas į naują stiklinį karstą ir išstatytas tikinčiųjų lankymui San Džovanio Rotondo kapucinų Švč. Mergelės Marijos, Maloningosios Motinos, bažnyčios kriptoje.

Vizito pradžioje Popiežius Benediktas XVI susitelkė privačiai maldai prie šventojo tėvo Pijaus žemiškųjų palaikų.

Paskui po atviru dangumi aukojo sekmadienio šv. Mišias, kuriose dalyvavo daugiau kaip 50 tūkstančių maldininkų. Po pietų aplankė šventojo tėvo Pijaus įkurtą ligoninę, kurioje vienu metu gali gydytis 1200 pacientų ir dirba 2500 darbuotojų. Ligoninėje susitiko su ligoniais bei medikais ir pasakė kalbą. Pavakare Šv. Pijaus iš Pietralčinos bažnyčioje susitiko su vietinės Lečės arkivyskupijos  kunigais, vienuoliais bei jaunimo atstovais.

Frančeskas Fordžonė, būsimasis tėvas Pijus, gimė 1887 metų gegužės 25 dieną Pietrelčinos miestelyje. Šešiolikmetis jaunuolis įstojo į Mažųjų brolių kapucinų bendruomenę, pasirinkdamas vienuolinį Pijaus vardą. 1910 metais gavęs kunigystės šventimus tėvas Pijus palaipsniui išgarsėjo Italijoje ir visame pasaulyje kaip griežtas asketas ir kantrus nuodėmklausys, kaip Jėzaus stigmomis stebuklingai paženklintas švento gyvenimo dvasininkas, besirūpinantis palengvinti žmonių dvasines ir fizines kančias. Garsas apie tėvo Pijaus šventumą dar labiau sustiprėjo po jo mirties 1968 metų rugsėjo 23 dieną. Dabar San Džovanio Rotondo šventovę, siekdami užtarimo malonių, kasmet aplanko 7–8 milijonai žmonių.

Popiežius Jonas Paulius II tėvą Pijų iš Pietralčinos 1999 gegužės 2 dieną paskelbė palaimintuoju, o 2002-ųjų birželio 16 dieną – šventuoju.

Kunigiško dvasingumo pavyzdžiai

Plačiau apie popiežiaus Benedikto XVI kelionę į San Džovanį Rotondą bus rašoma ateinančio penktadienio „XXI amžiaus“ numeryje. Dabar Kunigų metų inauguracijos proga priminsime tik Šventojo Tėvo mintis, vizito metu išsakytas per susitikimą su Lečės arkivyskupijos kunigais, vienuoliais ir jaunimo atstovais. Susitikime, dalyvaujant vietos gyventojui Domenikui D’Ambrozijui ir Mažųjų brolių kapucinų vienuolijos generaliniam vyresniajam tėvui Maurui Joriui, Popiežius sugretino Kunigų metų pagrindinio jubiliato šventojo Arso klebono Jono Vianėjaus ir šventojo tėvo Pijaus iš Pietrelčinos pastoracinę veiklą ir atsidavimą tarnystei.

Iš meilės Eucharistijai jie abu apgaubė dėmesingumu parapijiečius, visus tikinčiuosius ir ypač nusidėjėlius. Kaip Arso klebonas, taip pat ir šventasis kapucinų vienuolis ilgas valandas praleisdavo klausyklose, padėdami savo parapijiečiams „iš naujo atrasti sakramentinės atgailos prasmę ir grožį“ ir šis rūpinimasis sielų atsivertimu tęsėsi iki pat garsiųjų sielovadininkų mirties, pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Savo kantriomis pastangomis jie pasiekė, kad daug žmonių pasikeitė ir atnaujino savo gyvenimus. Ir šiais sunkiais sekuliarizacijos laikais kunigai turi ne vien konstatuoti „klausyklų ištuštėjimą“, bet nuolat savo tikintiesiems priminti reguliaraus Atgailos sakramento priėmimo svarbą sielų gerovei. Reikia praktine sielovada siekti, kad būtų kuo dažniau naudojamasi ta „nepaprasta ramybės ir taikos versme“, kokia yra prasmingai atlikta išpažintis. Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė maldos reikšmę dvasinio tobulumo siekimui, ką paliudijo šventasis tėvas Pijus, kuris mėgdavo apie save kalbėti: „esu niekas daugiau, tik vargšas brolis, kuris meldžiasi“. Malda yra svarbiausias „raktas į dvasingumą“ ne tik kunigui, bet ir kiekvienam krikščioniui, o ypač vienuoliams, kurie „pašaukti artimai sekti Kristų per neturto, skaistumo ir klusnumo įžadų praktikavimą“, – sakė popiežius Benediktas XVI.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija