2009 m. liepos 1 d.
Nr. 50
(1742)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Bažnyčios socialinio
mokymo plėtra

Prisiminė dainų
švenčių pradžią

Krekenavos etiudai

„Nuo aušros
iki sutemų“

Atsiminimai apie
Birželio sukilimą

Bažnytinio solidarumo išraiška

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
pabrėžia solidarumo
su vargstančiaisiais svarbą

„Šv. Petro skatikų“ rinkliavos tradicija

Kaip pranešė „Zenit“ ir kitos tarptautinės katalikų agentūros, praėjusį sekmadienį pasaulio tikintieji dalyvavo Popiežiaus labdaros kompanijoje – „Šv. Petro skatikų“ rinkliavoje. Suaukotos lėšos vietinių episkopatų buvo perduotos į apaštalines nunciatūras, kad Šventasis Tėvas galėtų teikti paramą tiems, kam jos labiausiai reikia. „Šv. Petro skatikų“ rinkliavos tradiciškai skelbiamos artimiausią sekmadienį po šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės – birželio 29 dienos, kuri šiemet išpuolė pirmadienį, arba kitą dieną, kurią parenka vietinės Bažnyčios ordinarai.


Gedimino Vagnoriaus pastebėjimai

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius
teigia, kad Andriaus Kubiliaus
Vyriausybė padarė esminę klaidą
sunkmečiu didindama mokesčius
Autoriaus nuotrauka

„XXI amžius“ paprašė ekspremjero Gedimino Vagnoriaus pakomentuoti dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį. Labiausiai rūpėjo išgirsti, ką buvęs konservatorių Vyriausybės vadovas taisytų, keistų, atsidūręs premjero Andriaus Kubiliaus vietoje. Buvęs premjeras neprašė iš anksto suderinti klausimų, į visus klausimus atsakinėjo išsamiai. Su Gediminu Vagnoriumi kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.


Pagerbė rašytojus, pristatė knygą

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Milda ir Vygandas Račkaičiai
Antanas VERBICKO nuotrauka

Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė Evgenija Baltronienė gausų būrį mokinių ir suaugusiųjų sukvietė į Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejų paminėti V. Račkaičio jau praėjusį 70-mečio jubiliejų ir naujausiomis anykštėnų rašytojų Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio knygomis „Kai laukdavo balti langai“ ir „O saule, žeme...“


Prisimintas tautodailininkas ir inžinierius A.Gabrėnas

Bronius VERTELKA

Prisiminimais apie Antaną Gabrėną
dalijosi Regina Daniūnienė,
bene seniausia kanklininkė Lietuvoje

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje birželio 10-ąją buvo prisimintas tautodailininkas inžinierius Antanas Gabrėnas, kuriam birželio pabaigoje būtų sukakę 100 metų. Prisiminimų vakare dalyvavo jo artimieji, giminės, gerai pažinoję menininką. Veikė A. Gabrėno kūrybos paroda, kurią parengė bibliotekininkė ir tautodailininkė Stasė Mikeliūnienė.


Vėl nudžiugino „Žalvynė“

Jonas PETRONIS

Utenos vaikų lopšelio-darželio
„Želmenėlis“ folkloro ansamblis
„Kopolytė“ ir jo vadovė Elytė Kiškienė

Birželio pradžioje, kaip ir kasmet, į gražų renginį pakvietė folkloro sambūris „Zalvynė“. Į jį iš įvairių Lietuvos kampelių atvyko vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai. Projekto autorė – Zarasų kultūros centro etnografė Rima Vitaitė. Renginyje dalyviai pristatė savo regionų dainas, kitą muzikinį paveldą. Visi renginio vakarai buvo skirti senajai ikikrikščioniškai lietuviškai kultūrai.


Krekenaviškių darbų paroda

Bronius VERTELKA

Į Panevėžį atvyko (iš kairės) dailininkai
Raimondas Gapšys, Rimantė Ropytė,
Elena Šaltytė-Lisauskienė,
Vytautas Švarlys ir Gražina Vitartaitė

Artėjant Krekenavos 600 metų sukakčiai, birželio 17-ąją, Panevėžio dailės galerijoje atidaryta iš Krekenavos krašto kilusių dailininkų kūrybos paroda, kurioje – tapybos, akvarelės, grafikos, stiklo, vitražo darbai. Jų autoriai – Raimondas Gapšys, Virginija Kalinauskaitė, Albertas Kundrotas (1940–1995), Irena Pakinkevičiūtė, Rimantė Ropytė, Elena Šaltytė-Lisauskienė, Vytautas Švarlys, Gražina Vitartaitė, Algimantas Žilys.


Kur Nedzingė gieda...

Rūta AVERKIENĖ

„Nedzingės“ folkloro ansamblis
švenčia 25-metį

Nedzingės folkloro ansamblio „Nedzingė“ dainuojamos dainos skamba jau dvidešimt penkerius metus. Sekminių išvakarėse Nedzingės laisvalaikio pramogų centre buvo paminėta graži kolektyvo sukaktis. Šį gražų renginį nedzingiškiai skyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui, todėl vakaro metu buvo prisiminta ir Lietuvos, ir Nedzingės kaimo istorinė praeitis. Nedzingė garsi tuo, kad 1575 metais į kaimą atvyko gyventi dvarininkai Žilinskiai, kurie 1844 metais čia pastatė bažnyčią. Po ja amžino poilsio atgulė bažnyčios fundatoriaus, carinės Rusijos generolo Vincento Žilinskio, Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio ir Trakų apskrities maršalkos Aleksandro Žilinskio palaikai. Buvo prisiminti ir žymūs nedzingškiai: Julius Čaplikas, Juozas Šibaila, Petras Makarevičius ir Antanas Kasanavičius.


Fotografija ir fotografika

Bronius VERTELKA

Palangiškė fotomenininkė
Dangirutė Maleckienė

Gegužės 26-ąją Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ buvo atidaryta fotografijos ir fotografikos paroda „Pajūrio ženklai“, kurios autoriai – fotomenininkai Adas Sendrauskas, Dangirutė Maleckienė ir Rimgaudas Maleckas iš Palangos. Tokios parodos galerija dar neturėjo.

Į parodos atidarymą galėjo atvykti tiktai D. Maleckienė. Palangoje gyvenančios,  iš Ramygalos kilusios fotomenininkės darbus aukštai vertino Panevėžio fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė, kaunietė dailininkė Eugenija Ivaškevičiūtė.


Paminėjo šaulių jubiliejų

Bronius VERTELKA

Prie parodos stendų

„Lietuvos šaulių sąjunga 1919–2009 metais“ – tokiu pavadinimu Šaulių sąjungos 90-mečiui skirta paroda atidaryta birželio 12-ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių parodų salėje.

Iškilmėse dalyvavęs Šaulių sąjungos pirmininkas Juozas Širvinskas teigė, kad šauliai buvo ir yra aktyvūs kovotojai už savo tautos laisvę. 1949-aisiais, pasirašant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaraciją dalyvavo du šios sąjungos nariai. 1954 metais šauliai atkūrė savo veiklą užsienyje. Jie dalyvavo ginant Lietuvos parlamentą 1991-aisiais, du jų žuvo.


Knyga kaip likimo kodas

Ramutė VAITIEKŪNAITĖ

Feliksas Maksvytis 2004 metais,
švęsdamas 95-ąjį gimtadienį
Archyvinė šeimos nuotrauka

„Praėjusį laiką, manau, reikia dažnai apmąstyti. Dažnai prisimenu Šiauliuose išgyventus aštuoniolika metų, dvejus metus, prabėgusius Mažeikiuose, ketverius – Marijampolėje, antrą tiek Šilutėje. Kaune išgyvenau ilgiausiai – penkiasdešimt metų.

Visus tuos metus turėjau nuoširdžių draugų ir bičiulių, bendraminčių. Daugelis jų jau iškeliavo Amžinybėn. Tikiuosi su jais visais pasimatyti prie Dangaus vartų“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija