| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisimintas tautodailininkas ir inžinierius A.Gabrėnas Bronius VERTELKA
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje birželio 10-ąją buvo prisimintas tautodailininkas inžinierius Antanas Gabrėnas, kuriam birželio pabaigoje būtų sukakę 100 metų. Prisiminimų vakare dalyvavo jo artimieji, giminės, gerai pažinoję menininką. Veikė A. Gabrėno kūrybos paroda, kurią parengė bibliotekininkė ir tautodailininkė Stasė Mikeliūnienė. A. Gabrėno būta labai talentingo žmogaus. Jis drožė iš medžio, kalė iš metalo, sugebėjo priversti paklusti molį, tačiau daugiausia jis yra žinomas kaip tapytojas. Jo paveikslų yra asmeninėse kolekcijose bei muziejuose. A. Gabrėno gyvenimo kelią apžvelgė gerai jį pažinojusi S. Mikeliūnienė. Būsimasis menininkas gimė Liepojoje. Tėvas buvo geležinkelininkas, mama namų šeimininkė. Paskui šeima persikėlė gyventi į Gomelį, o vėliau atvyko į Panevėžį. Antanukas iš vaikystės mėgo piešti. Tėvas nelabai norėjo matyti vienintelį sūnų dailininku. Jis sakydavo, kad iš meno šis nepragyvens. Antano mokytojas skulptorius Juozas Zikaras, pastebėjęs jaunuolio darbus, jį pagyrė: Tavo akvarelės ne ką prastesnės už Kajetono Sklėriaus. A. Gabrėnas studijavo Vytauto Didžiojo universitete inžinerijos mokslus, bet jį traukė ir meno dalykai. Dailininkui Albertui Stepankai ir muziejaus direktorei Jadvygai Rimšelienei Panevėžyje įkūrus dailės studiją, mokėsi joje meno dalykų. Jau būdamas brandaus amžiaus surengė pirmąją autorinę savo kūrybos parodą, kuriai pateikė apie 80 darbų. Vėliau buvo surengta dar ne viena jo paroda. Prie dailės mokyklos įkūrus suaugusiųjų skyrių, į jį semtis meno žinių irgi atėjo A. Gabrėnas. Be to, jį dar labai traukė fotografija. Būdamas aistringas fotografas jis pats darydavo nuotraukas. Apie A. Gabrėno mokslą Panevėžio vyrų gimnazijoje pasakojo J. Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas. Jis teigė, jog pirmąją savo parodą talentingas menininkas surengė dar būdamas moksleivis. Vieną jo paveikslą įsigijo vyskupas Kazimieras Paltarokas ir jį dovanojo generolui Pranui Tamašauskui. Prisiminimais apie A. Gabrėną dalijosi, šiemet 90-metį švęsianti Regina Daniūnienė. Bene seniausia Lietuvos kanklininkė ne tik vaizdingai pasakojo apie gerai pažįstamą žmogų, bet ir kankliavo. Kaune gyvenanti A. Gabrėno duktė Virginija Basevičienė sakė, jog ilgai netikėjo, tėvo pasakojimu, kad skautų stovykloje jam teko pietų porciją įkrėsti net prezidentui Antanui Smetonai. Jis buvo labai jautrus, plačios sielos žmogus, mėgo bendrauti su anūkais, pasakojo kaunietė gydytoja. Šiltų atsiliepimų apie savo senelį negailėjo ir Algidas Basevičius. Fortepijonu grojo A. Gabrėno proanūkė, kaunietė moksleivė Milda Basevičiūtė. A. Gabrėnas buvo ne tik labai kūrybiškas, draugiškas žmogus, neišduodantis savo draugų (ši savybė atsiskleidė vienos kelionės į Kazachstaną metu), bet ir dosnus. Už savo pieštus paveikslus iš draugų ar pažįstamų jis neimdavo pinigų. A. Gabrėnas palaidotas Ramygalos gatvės kapinėse, netoli Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Julijono Lindės-Dobilo amžino poilsio vietų. Paminėjimo renginį organizavo kraštiečių bendrija Tėviškė, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius ir G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.
Panevėžys
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |