2009 m. liepos 3 d.
Nr. 51
(1743)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Dujų kvapas

Iki Ignalinos AE uždarymo beliko mažiau negu 200 dienų. Santykiai tarp Maskvos ir Minsko panašėja į pernykščius Maskvos santykius su Kijevu. Slovakijai, Bulgarijai, beje, taip pat uždariusioms savo atomines elektrines, Ukrainos ir Rusijos konfliktas, pastarajai sausio mėnesį nutraukus dujų tiekimą šia šaka, virto energetine katastrofa. Prasidėjęs Maskvos ir Minsko konfliktas taip pat turi aštrų dujų kvapą, todėl labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau gali būti užsukta baltarusiška dujotiekio šaka.

Maskvos ir Kijevo konflikto scenarijaus pritaikymas Minskui, pasiekiant įtampos viršūnę Naujųjų metų išvakarėse, Rusijai yra labai patogus. Žiema – tas metų laikas, kuomet dalis ES šalių gyventojų tiesiogiai savo kailiu patirs rusiškų dujų svarbą. Taip pat ir Lietuva. Kremlius dar kartą pademonstruos, jog skubiai pateikti energetikos alternatyvų savo šalims narėms Europos Sąjunga nėra pajėgi ir pasiruošusi, tad vėl beliks derybos su Rusija. Maskvai dar kartą parodyti savo energetinę reikšmę yra labai svarbu. Kiekvienos derybos su ES Rusijai yra naudingos ir tuo, kad paprastai jose Kremlius ką nors naudingo laimi sau. Be to, ir Minskui dar kartą bus priminta, jog dairytis į Vakarus nėra prasmės, nes ir Vakarai priversti derėtis su Rytais – tai yra Maskva. Iš šio konflikto, be abejo, laimės „Gazpromas“ ir jo liokajai Lietuvoje: dujotekanos, ercentrai. Jei nenorėsime šalti, teks sutikti ir su aukštesnėmis kainomis.

Tenka pripažinti, kad dėl Lietuvai gresiančių energetinių problemų didžia dalimi kalta bus ne Rusija, o mūsų valdžia. Tiek G. Kirkilas, tiek A. Kubilius nepadarė nieko, kad būtų pratęsta Ignalinos AE II bloko veikla, nepastatytos dujų saugyklos, mūsų šalies dujotiekis nėra pajėgus priimti beveik dvigubai didesnio kiekio dujų, kurių reikės norint pasigaminti elektros energijos Elektrėnuose, nėra ilgalaikių sutarčių su Rusija dėl papildomo dujų ar mazuto kiekio ir t. t.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V. Poderys aiškina, jog „apie konkrečias elektros energijos kainas ar tiekėjus kalbėti dar anksti (...) Labai gerai, kad mes to nežinome. Jeigu iš anksto žinosime iš kur, kiek ir kaip, tai kokia čia rinka? Mūsų tikslas – kurti rinką“. Toks prisidengimas rinkos kūrimu reiškia tik visuomenės mulkinimą. Dėl grobuoniškos energetikos kainų politikos vartotojai skurdinami jau ne pirmus metus. Nors „Lietuvos energijos“ vadovai giriasi, jog „šiandien drąsiai galime sakyti, kad elektros energijos siūloma daugiau nei reikia Lietuvai“, „rinkos santykiai suteiks galimybę elektros energiją pirkti konkurencingos rinkos kainomis“, visa realybė atsiskleis 2010 metų pradžioje. Tradiciškai „konkurencingos rinkos“ kaina Lietuvoje reiškia žymiai didesnę kainą negu daugumoje Europos Sąjungos šalių. Valdžia dėl tokių lupikavimų arba tyliai nuolaidžiauja monopolininkams, arba, geriausiu atveju, imituoja rūpinimąsi visuomenės gerove. Pastaruoju metu tipišku imitacijos pavyzdžiu tapo Vyriausybės veikla dėl „Leo LT“. Daroma viskas, kad tik nenukentėtų „NDX energija“. Jei kada nors „Leo LT“ ir bus išformuotas, tai privatininkai dėl tokios Vyriausybės politikos iš šio sandorio išsineš milžinišką kapitalą. Iš valstybės ir žmonių sąskaitos.

Demonopolizacija, deoligarchizacija, deleonizacija –  tokie buvo pagrindiniai išrinktosios Prezidentės rinkimų arkliukai, lėmę jai pergalę jau pirmajame rinkimų ture. „Leo LT“ išties yra tapęs oligarchijos simboliu, todėl išrinktosios Prezidentės rinkimų pažadų tesėjimą įsivaizduoju tik taip: D. Grybauskaitė pareiškia A. Kubiliui, kad „Leo LT“ privalo būti išformuota iki jos inauguracijos, jei pastarasis nori ir toliau eiti premjero pareigas bei formuoti Vyriausybę. Paskutiniai išrinktosios Prezidentės pareiškimai dėl „Leo LT“, kad „yra variantų“, tikrai netinka. Šiuo klausimu norėtųsi matyti griežtus ir principingus D. Grybauskaitės veiksmus – pagal jos susikurtą įvaizdį. Sustabdyti G. Kirkilo – A. Kubiliaus aferą jau yra ir išrinktosios Prezidentės garbės reikalas.

Beje, teko girdėti tokią mintį: jei dalį pareigūnų  už ekonomines finansines aferas pasodintų kokiems 5-eriems metams – jie net nepaklaustų už ką, nes ir taip žino. Džiaugtųsi, kad negavo daugiau. Belieka visuomenei palinkėti būti aktyviai ir nepamiršti pradėti formuoti sąrašą.

Arvydas Akstinavičius,
Lietuvos socialdemokratų
sąjungos pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija