Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Paminklas – tremčiai atminti

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Dekanas kun. Gintautas Kabašinskas pašventino paminklinį akmenį

Ukmergėje, šalia Vytauto gatvės 61 namo, pastatytas paminklinis akmuo su užrašu: „Tūkstantmečio Lietuva, iškentę tremtį, jau 50 metų mes vėl su Tavimi...“

Beveik septyni dešimtmečiai praėjo nuo tų dienų, kai sovietinių okupantų ištremti Lietuvos gyventojai kentėjo ir mirė tolimame Sibire. Ukmergiškis Juozas Račickas nuo praėjusio tremties pragaro skaičiuoja 50-uosius metus.

Graži miestelio šventė

Jonas PETRONIS

Paminklinį akmenį, skirtą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, atidengė garbės ženklo „Už nuopelnus Salako kraštui“ nominantai Vida Jadvyga Žilinskienė ir Algirdas Vapšys

Salako miestelio šventė prasidėjo orientacinėmis varžybomis lobiui surasti. Komandoms reikėjo surasti šio krašto  gamtos, kultūros ir istorijos paminklus ir teisingai atsakyti į klausimus. Greičiausiai ir geriausiai tai atliko Vestina Tuzikaitė ir Rima Žurauskaitė.  

Pats svarbiausias šventės akcentas – paminklinio akmens Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti atidengimas. Visus šventės dalyvius pasveikino seniūnas Renius Kisielius. Garbės ženklo „Už nuopelnus Salako kraštui“ nominantams Vidai Jadvygai  Žilinskienei  ir Algirdui  Vapšiui buvo patikėta  atidengti paminklinį akmenį, kurį pašventino Salako klebonas kun. Kęstutis Palepšys. Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius priminė, kad Salake žmonės didžiuojasi išsaugotu Nepriklausomybės paminklu, kuris buvo gražiu meilės savo krašto istorijai liudytojas. Buvo padėkota paminklo autoriui Giunteriui Huasei iš Vokietijos, UAB „Keljeras“ direktoriui Antanui Lagunavičiui, salakietei Elvyrai Kryžanauskienei,  Dailės akademijos dėstytojui Audriui Klimui.

Salos – Lietuvos Šveicarija

Jonas KIRLYS

Šiaurės rytų Lietuvoj tėra tik viena tokia išskirtinė vieta – Salos (gražuolė sala ežere). Žemės plotas užima 60 ha, o jai prilygstančių gamtos grožiu tikrai nerasi. Tai senas bažnytkaimis, kurį istorijoj valdė kunigaikščiai. Marikoniai, Radvilai į jį įdėjo sumanumo, grožio, išradingumo: išsikeroję seni medžiai, angliški parkai su retais augalais, kurių net vardų nežinai. O pačiame centre stovi mūriniai rūmai, su kolonomis fasade, išradingais pilioriais, karnizais.

Pašventintas koplyčios kertinis akmuo

Alvyra Grėbliūnienė

Kun. Valerijus Rudzinskas (kairėje) perskaitė Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens ir statybvietės pašventinimo aktą. Sėdi vysk. Rimantas Norvila, dešinėje – g. kan. dr. Mindaugas Puidokas

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio vasara pina gražų iš anksto suplanuotų ir tiesiog gyvenimo kasdienybėje iškylančių renginių vainiką. Vienas iš jų – liepos 4 dieną Panaros Pilnų namų bendruomenėje vykusi būsimosios Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens šventinimo iškilmė.

Į renginį suplaukė per 500 žmonių iš visos Lietuvos. Bendruomenės įkūrėjas kun. Valerijus Rudzinskas vardino piligrimus, atvykusius iš Šilutės, Biržų, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir artimesnių rajonų. Šventinimo apeigoms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Pirmiausia kartu su juo kunigų, choristų ir tikinčiųjų procesija iš senos koplytėlės patraukė į naujų Dievo namų statybos vietą. Ten tėvas Valerijus perskaitė ir atsakingi asmenys pasirašė Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens ir statybvietės pašventinimo aktą. Savo parašus įamžino vyskupas R. Norvila, generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis,  Seimo narys Algirdas Butkevičius, UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius J. A. Žukas, UAB „Baltas fonas“ projekto vadovas M. Jamantas, PNB vardu – kunigas Valerijus, moderatorius br. Laimonas Mituzas, projektų vadovė Rūta Jakubonienė. Bendruomenės broliai įleido į duobę  kertinį akmenį, tėvas Valerijus įdėjo kapsulę, tada viskas buvo sutvirtinta statybiniu skiediniu. Prieš tai visą statybvietę, o po to kertinį akmenį su kapsule vyskupas pašventino. Paskui senojoje koplytėlėje šv. Mišias aukojo vyskupas R. Norvila kartu su į iškilmę atvykusiais šešiais kunigais. Mišių pradžioje kunigas Valerijus nuoširdžiai padėkojo garbiems svečiams, visiems piligrimams ir pakvietė maldai už koplyčios statybos sėkmę, aukotojų bei asmeninėmis intencijomis. Paragino melstis ir už ganytoją, kad rudenį jis jau galėtų pašventinti koplyčios varpus.