Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tūkstantmečio renginiai atitiko žodį L i e t u v a

Algimantas ZOLUBAS

... Tai gražiai iš jų išaugo
vienas žodis: L i e t u v a.

Justinas Marcinkevičius

Šventės dalyviai iš žemių supylė simbolinį Lietuvos žemėlapį

Dar ilgai žiniasklaida minės, leis klausytis garso ir vaizdo įrašų iš renginių, skirtų Lietuvos tūkstantmečio minėjimui. Nuvilnys, nuplasnos tie aidai, juos užgožti stengsis naujesni, modernesni, su „žvaigždūnėmis“ ir „žvaigždūnais“, tačiau tas „vienas žodis“, išraiškingai atspindėtas tūkstantmečio renginiuose, suteikęs ne vien estetinį pasigėrėjimą, bet ir esmingai palietęs tautiečių savimonę, be abejonės, išliks naujam tūkstantmečiui.

Lietuvos vardas skambėjo Katedros aikštėje per Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ atidarymą, Ansamblių vakare „Metai“ Kalnų parke, Moksleivių dainų dieną „Skambantys vaikystės sodai“ Vingio parke, „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje, Šokių dieną „Laiko brydėm“ Žalgirio stadione, Dainų dieną „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“ Vingio parke bei kitų, tūkstantmečiui skirtų, renginių sostinėje metu. Lietuvos vardas skambėjo kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

Atidengus paminklą Vincui Kudirkai sostinės Kudirkos aikštėje, tas vienas, poeto ir kompozitoriaus Kudirkos sparnuotas žodis Lietuva suskambėjo visame pasaulyje. Trumpalaikis akcentas – bendras Lietuvos himno giedojimas – prilygo taip pat trumpalaikiam, tačiau stebuklingam renginiui – Baltijos keliui. Jis iš naujo įžiebė meilės Lietuvai ugnį širdyse, išaukštino pačią „Tautišką giesmę“. Labai reikalingi panašūs renginiai kitiems Valstybės simboliams – Trispalvei ir Vyčiui, kuriems deramos pagarbos, deja, Lietuvoje trūksta. Pritrūko jos ir švenčių metu: sostinėje nei prie namų, nei tautiečių rankose neišvydome vėliavų jūros.

Liepos 4 dieną šventės dalyviai Katedros aikštėje, tarsi kviesdami Maironio žodžiais „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę“, iš žemių supylė simbolinį Lietuvos žemėlapį. Iš visų Lietuvos regionų suvažiavę atstovai, atvežę žemės iš savo krašto, tomis žemėmis įkūnijo žodį Lietuva.

Liepos 6-ąją, Vilniaus Vingio parke susirinkusiai tūkstantinei Dainų šventės dalyvių ir žiūrovų miniai buvo pristatyta skulptūra „Vienybės medis“. Svarbiausias šios skulptūros akcentas – jos centre įamžintos šimto iškiliausių Tūkstantmečio asmenybių, kurie žodį Lietuva įkūnijo savo darbuose, pavardės.

Pabrėžtina, kad paminėti ir čia nepaminėti tūkstantmečio renginiai tapo itin reikšmingi tautinei savimonei žadinti, piliečių talkai valstybės kūryboje.

Už tai, kad šventiniuose renginiuose skambėjo Lietuva, tikrą Tautos pagarbą ir padėką pelnė šventinių renginių programų bei repertuarų sudarytojai, kūrėjai ir atlikėjai, renginių vedėjai.

Alvydo Stričkos nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“