2009 m. rugpjūčio 14 d.
Nr. 56
(1748)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Smagu apsilankyti kraštiečių šventėse, dalyvauti atlaiduose. „XXI amžiaus“ „atostogų“ metu praėjo ir Žemaičių Kalvarijos atlaidai, ir Marijampolės Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai, ir garsiojo Kryžių kalno atlaidai. Paminėti ir miestų ar miestelių jubiliejai. Liepos pabaigoje Alanta minėjo 100 metų sukaktį – nors ir nedidelis jubiliejus, bet reikšmingas ne tik Alantai, bet ir visai Lietuvai. O kitame Lietuvos krašte esanti Merkinė, mūsų netrumpoje istorijoje buvusi žymiu miestu, rugpjūčio 15–16 dienomis kviečia joje gyvenančius ar iš jos kilusius į 650 metų vardo minėjimo šventę. Kartu ši jubiliejinė šventė sutampa su Žoline ir šv. Roko atlaidais. Tuo laiku netoliese, Semeliškėse, švenčiami šv. Roko atlaidai. Pivašiūnuose Žolinės atlaidai bus pradėti švęsti šeštadienį. Žolinę švęs ir Krekenavoje, Palangoje, Prienuose, Virbalyje, Simne, Joniškėlyje, Darsūniškyje, Leipalingyje, Igliaukoje, Žemaitkiemyje, Gelgaudiškyje, Paluobiuose, Pakuonyje, Rudaminoje ir kitose vietovėse. Lygiai taip pat daug kur bus švenčiami šv. Roko atlaidai – Aukštojoje Panemunėje, Palangoje, Kaimelyje, Ūdrijoje, Sutkuose, o vasaros pabaigoje ateis eilė ir šv. Baltramiejaus atlaidams – juos švęs Pilviškiai, Šlienava, Miroslavas, Sangrūda, Sintautai, Žalioji... Visos šios šventės ir sukaktys tiems, kurie dalyvauja jose, teikia didelės dvasinės atgaivos. Todėl verta pabūti kartu su kraštiečiais, giminaičiais, verta pabūti su draugais.


Iš didelio debesio maža...

Per tą laiką, kol „XXI amžius“ priverstinai „atostogavo“, Lietuvoje įvyko daug įvykių. Norėtųsi nors prabėgtomis juos apžvelgti. Seimas, uždėjęs naujus mokesčius Lietuvai, išėjo atostogų. Atostogaus, kaip ir priklauso, iki rugsėjo 10 dienos. Nebent susirinks rugpjūčio 23-čiąją paminėti dabar jau paskelbtą hitlerizmo ir stalinizmo nusikaltimų dieną. O didžiausias Seimo paskutinėmis darbo dienomis buldozerio smūgis, premjero sugalvotas, vis dėlto buvo nutaikytas į menkiausiai socialiai apsaugotą sluoksnį – į pensininkus: pensijos jiems gali būti sumažintos iki 50 proc. Ir šis smūgis, kas įdomiausia, buvo suderintas, atseit, su pačiais pensininkais ir profsąjungomis. Mat mūsų vadai, priklausantys nežinia kokioms partijoms (nors skelbiasi esantys centro dešinieji – taip parankiau), atrado, kad Lietuvos pensininkai gauna „vieną didžiausių“ pensijų ES. Matyt, paskaičiavo pagal prezidentų A. M. Brazausko, V. Adamkaus, dar kai kurių buvusių kolaborantų iš LKP CK pensininkų pensijas – juk jų pensijos siekia ir 10000–12000 litų. Taigi nuspręsta, kad prie savo nedidelės, gal 600, gal 800 litų gaunamos pensijos pensininkas, ypač tokią uždirbęs tik dėl savo disidentinės veiklos okupacijos metais, o dabar, didinamų mokesčių už apšildymą ir kainų už vaistus akivaizdoje, priverstas dirbti už vieną kitą šimtą litų, kad galėtų sumokėti įvairius jį užgriuvusius mokesčius, užsidirbtą pensiją gaus tik pusę – kita pusė turės eiti „vargstančių“ valdžios žmonių labui. Mat valdžios žmonėms pinigų tikrai trūksta – 20-30 proc. apkarpius jų anksčiau triskart pasididintus atlyginimus, dabar jie gauna tik 7-8 tūkst. litų, iš kurių pragyventi krizės metais tikrai negali, todėl iš, pavyzdžiui, parlamentaro funkcijoms vykdyti skirtos sumos (apie 4000 litų) pasiima ir tualetiniam popieriui pirkti (kaip buvęs ministras R. Dagys), ir kostiumams bei batams įsigyti (kaip ministras A. Vilkaitis), ir erotiniams kūriniams nusipirkti (kaip seimūnas, dabar ir ministras D. Jankauskas), ir viešbučiuose su mergužėlėmis paūžti (G. Navaitis) ir pan. Naujasis ministras D. Jankauskas jau atvirai kalba galvosiąs ir apie tremtinių, kaip gaunančių „didesnę“ pensiją, „solidarumą“ dalintis savo „sočias“ pensijas su kitais pensininkais – tai bus netgi įrašyta mistiniame nacionaliniame susitarime, kurį pasirašyti jau paskubomis pasirengę ir profsąjungos, ir tremtiniai, ir disidentai. Taigi vykdoma jau seniai girdėta vienos partijos politika...


Valdžia išėjo atostogų. Pauzė prieš maratoną

Rūta Vainienė,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Valdžia išėjo atostogų. Vyriausybė neposėdžiaus iki rugpjūčio 17, o Seimas į rudens sesiją rinksis rugsėjo 10 dieną. Sakyčiau, visai gera žinia. Grynai žmogiškai – atostogų tikrai reikia, politikai smarkiai padirbėjo, nors ir ne visiems nuveikti darbai patinka.

Gyvenimas valdžios atostogų metu tikrai nesustos, ir valstybė nesugrius. Galėtume valdžiai suteikti ir ilgesnes atostogas – eksperimento tvarka. Kodėl gi ne? Jei klaidų taisymas, mažinant akcizus dyzelinui – valdžiai yra tik eksperimentas, tai gal ir šis – pasiteisintų? Bent keletą mėnesių galėtume gyventi savotiško stabilumo sąlygomis – niekas nei mokesčius kels, nei išlaidas karpys, nereguliuos kainų ir nekovos su monopolijomis. Valdžiai atostogaujant, nevyks verslo Saulėtekis bei biurokratijos Saulėlydis, o jie juk vis viena nevyksta, kaip tikėtasi, tai koks skirtumas?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija