2009 m. rugpjūčio 14 d.
Nr. 56
(1748)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Padėkos ir vilties eisena į Šiluvą

Padėkos eisenoje iš tytuvėnų į Šiluvą

Prieš 70 metų rugpjūčio 23 dieną buvo pasirašyti Molotovo-Ribentropo susitarimai, nulėmę daugelio tautų ir milijonų žmonių likimus. Praėjus savaitei po susitarimų pasirašymo Vokietija, o vėliau ir Tarybų Sąjunga, užpuolė Lenkiją. Tokia buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1940 metais Baltijos valstybes okupavo sovietinė kariuomenė. Okupacija padalijo tautą į kolaborantus, padėjusius okupantams  įgyvendinti jų tikslus, ir tuos, kurie aktyviai priešinosi okupacijai, žuvo ar buvo pasiųsti lagerių kančioms. Vėliau ginkluotą kovą keitė pasyvesnis priešinimasis ir prisitaikymas, siekiant išsaugoti tikėjimą ir tautiškumą, neleisti užgesti laisvės vilčiai. Bažnyčia buvo vienintelė vieša opozicija ateistinei valdžios ideologijai. Komunistinę valdžią gąsdino kryžiai, statomi Kryžių kalne, Eucharistijos bičiulių eisenos į Kryžių kalną ar iš Tytuvėnų į Šiluvą. Ne vienas buvo apkaltintas eisenų organizavimu, nuteistas ir pasodintas į kalėjimą. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną įkurtam Sąjūdžiui minint Molotovo-Ribentropo susitarimų penkiasdešimtmetį, Baltijos kelyje susikibę rankomis kartu su latviais ir estais sau ir visam pasauliui pasakėme: mes norime atstatyti teisingumą, kurį sutrypė Hitlerio ir Stalino susitarimai, mes norime atkurti savo valstybes, mes norime būti laisvi! Sąjūdis atvedė Lietuvą į valstybės atkūrimą. O 1993 m. rugpjūčio 31-ąją Lietuvą paliko paskutiniai šalį okupavusios kariuomenės kariai, ši diena buvo paskelbta Laisvės diena.

Rugpjūčio 30 dieną prisiminti tautos kančių kelių ir tų, kurie kovojo, kentėjo, dirbo ir aukojosi dėl mūsų Tėvynės ateities, kviečiame į maldos eiseną į Šiluvą. Kaip ir ankstesniais metais bus einama iš Tytuvėnų ir iš Dubysos slėnio nuo Raseinių puses. Eisenai nuo Raseinių pusės vadovaus Kauno arkivyskupas. Eisenos dalyviams reikėtų atvykti į Dubysos slėnį 8.30 val. Eisenai iš Tytuvėnų vadovaus Šiaulių vyskupas. Susiburti eisenai kviečiami Tytuvėnų vienuolyno kieme 8.30 val. Eisenoje iš Tytuvėnų dalyvaus ir katalikiškos tarptautinės asociacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ delegacija su keliaujančia Fatimos Dievo Motinos  statula, primenančia tai, ką Marija pasakė žmonėms pasirodžiusi Fatimoje 1917 metais. Popiežius Jonas Paulius II  teigė, kad tai nuoroda, kaip žmonijai išvengti susinaikinimo.

Vykstančius per Kelmę kviečiame užsukti į Kelmės Atgimimo aikštę, kur 7.30 val. iškilmingai sutiksime vyskupą, kitus eisenos svečius, po trumpo Sąjūdžio mitingo, pakėlę trispalvę, sugiedoję Lietuvos ir eisenos dalyvių himnus, išvyksime į Tytuvėnus.

Lietuvos politines partijas, kurios neabejingos krikščioniškosioms vertybėms, visuomenės organizacijas, bendruomenes, mokyklas eisenoje kviečiame dalyvauti su savo vėliavomis.

Antanas Račas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras
VšĮ ,,Krikščioniškosios kultūros instituto“ konsultantas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija