2009 m. rugpjūčio 14 d.
Nr. 56
(1748)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Valdžia išėjo atostogų.
Pauzė prieš maratoną

Apie dvasinę
Lietuvos būklę

Padėkos ir vilties
eisena į Šiluvą

Kryžių kalno atlaidai

Prekyba alkoholiniais
gėrimais prieštarauja
atlaidų šventės dvasiai

Pivašiūnai

Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Paguoda traukia maldininkus į Pivašiūnus, kur jie patiria Dievo malonių. Nuo senų laikų čia garsus Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, skleidžiantis meilę ir ramybę bei guodžiantis tikinčiųjų širdis. 1988 metais paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Nuliūdusiųjų paguodos titulas. Didžiųjų atlaidų pagrindinė diena kasmet švenčiama rugpjūčio 15 dieną, atlaidai šioje šventovėje trunka visą savaitę iki rugpjūčio 22 dienos – Švč. M. Marijos Karalienės šventės.


Dangiškojo kunigų globėjo pamokos

Mindaugas BUIKA

Šv. Jonas Vianėjus (1786-1859)

Šv. Jono Vianėjaus jubiliejus Arse

Šiemet Bažnyčios liturginis šv. Jono Marijos Vianėjaus paminėjimas buvo išskirtinis, nes prieš 150 metų miręs Arso klebonas yra svarbiausia dabar švenčiamų Kunigų metų figūra. Nedideliame pietryčių Prancūzijos miestelyje Arse rugpjūčio 4 dieną vykusioms iškilmėms vadovavo popiežiaus Benedikto XVI deleguotas Dvasininkijos kongregacijos prefektas kardinolas Klaudijus Umešas, kartu su juo koncelebravo vietos (Bele ir Arso) vyskupas Gy Mari Banjaras ir daug kunigų. Maldininkai iš Prancūzijos ir užsienio šalių po pamaldų dalyvavo tradicinėje procesijoje Arso gatvėmis, kurios metu buvo atidengta nauja šv. J. Vianėjaus statula ir pašventintas pastatytas Kunigų metų kryžius. Šventės išvakarėse dabartinis Arso šventovės rektorius kunigas Žanas Filipas Nolas vadovavo konferencijai „Arso klebonas – šventasis pasaulio kunigų globėjas“.


Šalia Punsko baigiama statyti jotvingių ir prūsų gyvenvietė-muziejus

Gintaras VISOCKAS

Muziejaus savininkas
Petras Lukoševičius

Nuo lietuviškojo Punsko iki Petro Lukoševičiaus baigiamos statyti jotvingių ir prūsų gyvenvietės tėra vos keli kilometrai. Kaip sako pats muziejaus po atviru dangumi šeimininkas, nežiūrint kokiu keliu važiuosi. Oficialus P. Lukoševičiaus muziejaus adresas – Ožkinių kaimas 42, Punsko valsčius, Lenkija. Apie jotvingių ir prūsų istorija besidomintį P. Lukoševičių iš Punsko man kadaise papasakojo didelis Lenkijos lietuvių gerbėjas Jonas Juravičius. Miroslavo seniūnas J. Juravičius dar praėjusių metų rudenį ragino nuvažiuoti į Ožkinius, kadaise Šilainiais vadintus. Miroslavo seniūnas sakė, jog nesigailėsiu nuvykęs, nes „pamatysiu muziejų, kokio dar nesu matęs“.


Sąskrydis prie Dubysos

Kazimieras Dobkevičius

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Rugpjūčio pirmą šeštadienį Ariogaloje jau devynioliktą kartą skambėjo Lietuvos politinių kalinių, partizanų, tremtinių balsai, mintys, dainos. Minios laisvės kovotojų, jų šeimos narių, vaikaičių pripildė Dubysos stadioną. Kasmetinis likimo brolių ir seserų sąskrydis „Su Lietuva širdy“ vyko giedrą, saulėtą šeštadienį. Šv. Mišių už Lietuvą ir visus kentėjusius Sibiro gulaguose koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas priminė šv. Mišių dalyviams, kad „tikėjimas į Dievą sutvirtino kiekvienam viltį grįžti į savo Tėvynę Lietuvą“. Po šv. Mišių ganytojas visiems dalyviams suteikė palaiminimą.


Į Panemunę ateina šv. Rokas

Benjaminas ŽULYS

Aukštosios Panemunės klebonas
kan. Deimantas Brogys šv. Roko
atlaidų šventės išvakarėse
prie šv. Roko paveikslo

Tautos tradicija

Rugpjūčio 16 dieną Kaune, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje, vyks šv. Roko atlaidai. Be to, šiemet sukanka 150 metų, kai pastatyta Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, ir 450 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Panemunės vardas. Tad sekmadienį per šv. Roko atlaidus bus minimos ir šios datos.


Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Paminėtas arkivyskupas Mečislovas Reinys

Prie paminklo Lietuvos vardo
tūkstantmečiui (iš kairės):
mons. Petras Baltuška,
kunigai Vaidotas Labašauskas,
Juozapas Čepėnas ir Jonas Tamošiūnas

Daugailiai.  Jau daugelį metų per Švč. Marijos Škaplierinės atlaidus prisimenamas šio krašto sūnus arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03 – 1953 11 08) – Dievo Tarnas, kuriam, kaip ir dar septyniems lietuviams, užvestos beatifikacijos – kėlimo į altoriaus garbę – bylos. Tad šįmet minimas jo 125-ųjų gimimo metinių jubiliejus yra puiki proga prisiminti šią didžią asmenybę. Jau penkeri metai, kai prie šių gražių atlaidų prisijungė ir seniūnija, organizuodama kraštiečių susitikimus ir šventes. Daugailių miesteliui skirtas iškilmingas renginys šiemet prasidėjo akmens, skirto Lietuvos tūkstantmečiui, pašventinimu. Monsinjoras Petras Baltuška šventindamas akmenį kalbėjo apie tokių paminklų, primenančių mūsų tautos praeitį, svarbą žmogaus ir tautos gyvenime. Mokyklos stadione išklausius sveikinimo kalbų buvo apdovanoti krepšininkai, dalyvavę Ambasadoriaus taurės rungtynėse (jau keleri metai vyksta šios rungtynės, kurių iniciatorius tuometinis ambasadorius, dabar Užsienio reikalų ministras V. Ušackas, pats aktyviai jose žaidžiantis). Po apdovanojimų prisistatė Daugailių miestelio atstovai, žiūrovai klausėsi koncertų, o piliakalnio šlaituose nuo karščio sproginėjo įvairiaspalviai balionai, kuriais buvo išdėstytas skaičius „1000“.


Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Bažnyčios 100-mečio šventė

Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios
šimtmečio šventėje dalyvavę valdžios
atstovai ir LMA choristai su apaštaliniu
nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi
(centre), Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku
(ketvirtas iš dešinės), klebonu
kun. Sigitu Sudentu (antras iš dešinės),
prel. Vytautu Steponu Vaičiūnu (kairėje)
ir kun. Ričardu Baniu (dešinėje)

Alanta – Molėtų rajono miestelis, nuo rajono centro nutolęs 15 km į šiaurės vakarus, įsikūręs Virintos upelio dešiniajame krante. Liepos 25 dieną čia iškilmingai buvo paminėtas Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šimtmetis. Pradėta statyti XX amžiaus pradžioje, bažnyčia nukentėjo nuo abiejų pasaulinių karų, be to, neigiamą įtaką darė laiko tėkmė. Išorės ir vidaus remonto darbų ėmėsi klebonas kun. Sigitas Sudentas. Pritraukus valstybės ir privačių aukotojų lėšas darbai sekėsi – dabar lankytojus šventoriuje pasitinka jubiliejinis ąžuolinis kryžius (autorius druskininkietis Tauras Česnulevičius, architektas Algimantas Kuras) ir balta tarsi gulbė bažnyčia. Kryžių pašventino ir šv. Mišias aukojo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo daug svečių kunigų. Buvo perduoti popiežiaus Benedikto XVI sveikinimai, linkėjimai ir palaiminimas. Matydamas pilnutėlę bažnyčią žmonių apaštalinis nuncijus sakė: „Popiežius būtų patenkintas, čia matydamas tiek daug žmonių“, ir paragino visus melstis už Alantos gyventojus, ypač už vargstančius ir kenčiančius, taip pat už vyskupus ir kunigus. Sakydamas pamokslą apaštalinis nuncijus priminė Jėzaus mokinį apaštalą Jokūbą, mirusį už tikėjimą kankinio mirtimi, ir klausė: „O aš ką gero darau? Kokį tikėjimo liudijimą palieku?“, paragindamas vienam kitą mylėti, būti vieni kitų namais, kaip Dievas yra visų mūsų namai.


Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Atlaidai ir parapijos  400 metų šventė

Šiaulių ganytojas Eugenijus Bartulis
laimina jį pasitikusius vaikus

Užventis. Škaplierinės atlaidai – didžiausia miestelio šventė, į kurią suvažiuoja giminės ir pažįstami, savi ir svetimi, čia užaugę ar atlaidų renginių pavilioti. Šiais metais atlaidams ypač ruoštasi, nes nuo parapijos įsikūrimo prabėgo 400 metų.

Pirmoji katalikiška medinė bažnyčia Užventyje pastatyta XVI a. pabaigoje miestelio ir valsčiaus valdytojo Mato Vainiaus rūpesčiu. Oficialia parapijos įsteigimo data laikoma 1609 m. vasario 5-oji. Tais pačiais metais įsteigta parapijinė mokykla. 1701 metais  švedai nusiaubė Užventį ir sudegino miestelį su bažnyčia. Ji atstatyta 1703 metais, o 1825 metais restauruota Gardino kunigaikščio Druckio-Lubeckio lėšomis. Bažnyčia, dedikuota šv. Marijai Magdalietei, išliko iki mūsų dienų.


Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Baigiame praėjusiame numeryje pradėtą pasakojimą apie atlaidus Marijampolėje Palaimintojo Jurgio  Matulaičio atlaiduose

Nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi

MARIJAMPOLĖ. Ketvirtąją Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų dieną, liepos 15-ąją, skirtą kunigams ir pašvęstojo gyvenimo asmenims, Šakių dekanatui, dramos teatre kun. Vytautas Brilius, MIC, perskaitė pranešimą apie vienuolijų raidą.

Iškilmingas palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio minėjimas tęsėsi Bazilikoje. Vadovaujami Šakių, Gelgaudiškio Palaimintojo draugijos narių, susirinkusieji meldėsi prie Palaimintojo altoriaus. Jau tradicija tapo, jog Kudirkos Naumiesčio vaikučiai, priėmę Šventąją Komuniją, atvyksta į iškilmes, skirtas pal. J. Matulaičiui. Šv. Mišių aukai vadovavo vyskupai Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis, MIC. Šv. Mišių pradžioje vyskupas R. Norvila sakė, kad kunigystė yra labai svarbi, nes be jos nėra Eucharistijos, o be Eucharistijos nėra ir Bažnyčios, tad kvietė melstis už kunigus, pašvęstojo gyvenimo narius ir naujus pašaukimus. Pamaldose giedojo Sintautų bažnyčios choras, homiliją sakė kun. V. Brilius. Homilijoje jis kalbėjo, kad galimybė švęsti vienuolijos atnaujinimo šimtmetį yra ženklas, kad Dievui ši vienuolija reikalinga. Kalbėtojas pabrėžė, kad ir gyvenimas šeimoje yra tarnystė Dievui. Šeimose, kuriose vyrauja tarpusavio meilė, supratimas, išauga gražių, šviesių dalykų. Kalbėdamas apie vis gilėjantį žmogaus praregėjimą kunigas kaip praregėjusiojo pavyzdį minėjo pal. J. Matulaitį, kuris aplink save matė mąstančius pasauliečius ir kvietė juos tarnauti Bažnyčiai. Homilijoje 72 Kristaus pakviestus mokinius palygino su čia susirinkusiais tikinčiaisiais, taigi ir mes visi esame kviečiami skelbti Dievo žodį, negalvodami, ar pasiseks. Pasibaigus pamaldoms pabendrauti, pasidžiaugti bendryste tikintieji rinkosi į agapę.     


Žuvo gelbėdamas skęstantįjį

A†A kun. Ričardas Repšys (1950–1981–2009)

Kunigas Ričardas Repšys

Liepos 28 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, gelbėdamas skęstantįjį Mičigano ežere, žuvo Detroito Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos administratorius kunigas Ričardas Repšys, priklausęs Kauno arkivyskupijai.

Kun. Ričardas Repšys gimė 1950 metų kovo 16 dieną Kaune. Tų pačių metų kovo 25 dieną buvo pakrikštytas Kristaus Prisikėlimo parapijos bažnyčioje Kaune.


Brangaus bičiulio netekus...

Petras Katinas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Su giliu liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 10 dienos vakare po sunkios ligos mirė „XXI amžiaus“ politinis apžvalgininkas, visų mėgiamas kolega, bičiulis, sąjūdietis Petras Katinas.

Petras Katinas gimė 1937 metais vasario 28 dieną Aukštaitijoje, Ukmergės rajone, Lyduokių parapijoje, Slabados vienkiemyje, Elenos ir Petro Katinų šeimoje. Šeimoje augo devyni vaikai. Devynių hektarų žemės sklypas turėjo išmaitinti šią daugiavaikę šeimą. Petras buvo vyriausias sūnus šeimoje. Ne visi vaikai sulaukė jaunystės, keli mirė dar kūdikiai. Likusieji lankė Lyduokių septynmetę, aštuonmetę, vidurinę mokyklą. Dėl savo gabumų Petras buvo priimtas iškart į trečią klasę. Šeima su tėvais savo žemelėje plušo nuo ryto iki sutemų. Baigęs Lyduokių mokyklą, 1951 metais Petras atvyko į Kauną ir įstojo mokytis tapybos į S. Žuko dailės technikumą. Tačiau, negavęs reikiamų gyvenimo sąlygų, mokslą tęsė Kauno geležinkeliečių mokykloje, kurią baigęs įsidarbino Kauno geležinkelio depe, remontavo vagonus bei garvežius. Vėliau Petras dirbo įvairiose Kauno metalo apdirbimo įmonėse.


Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Smagu apsilankyti kraštiečių šventėse, dalyvauti atlaiduose. „XXI amžiaus“ „atostogų“ metu praėjo ir Žemaičių Kalvarijos atlaidai, ir Marijampolės Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai, ir garsiojo Kryžių kalno atlaidai. Paminėti ir miestų ar miestelių jubiliejai. Liepos pabaigoje Alanta minėjo 100 metų sukaktį – nors ir nedidelis jubiliejus, bet reikšmingas ne tik Alantai, bet ir visai Lietuvai. O kitame Lietuvos krašte esanti Merkinė, mūsų netrumpoje istorijoje buvusi žymiu miestu, rugpjūčio 15–16 dienomis kviečia joje gyvenančius ar iš jos kilusius į 650 metų vardo minėjimo šventę. Kartu ši jubiliejinė šventė sutampa su Žoline ir šv. Roko atlaidais. Tuo laiku netoliese, Semeliškėse, švenčiami šv. Roko atlaidai. Pivašiūnuose Žolinės atlaidai bus pradėti švęsti šeštadienį. Žolinę švęs ir Krekenavoje, Palangoje, Prienuose, Virbalyje, Simne, Joniškėlyje, Darsūniškyje, Leipalingyje, Igliaukoje, Žemaitkiemyje, Gelgaudiškyje, Paluobiuose, Pakuonyje, Rudaminoje ir kitose vietovėse. Lygiai taip pat daug kur bus švenčiami šv. Roko atlaidai – Aukštojoje Panemunėje, Palangoje, Kaimelyje, Ūdrijoje, Sutkuose, o vasaros pabaigoje ateis eilė ir šv. Baltramiejaus atlaidams – juos švęs Pilviškiai, Šlienava, Miroslavas, Sangrūda, Sintautai, Žalioji... Visos šios šventės ir sukaktys tiems, kurie dalyvauja jose, teikia didelės dvasinės atgaivos. Todėl verta pabūti kartu su kraštiečiais, giminaičiais, verta pabūti su draugais.


Iš didelio debesio maža...

Per tą laiką, kol „XXI amžius“ priverstinai „atostogavo“, Lietuvoje įvyko daug įvykių. Norėtųsi nors prabėgtomis juos apžvelgti. Seimas, uždėjęs naujus mokesčius Lietuvai, išėjo atostogų. Atostogaus, kaip ir priklauso, iki rugsėjo 10 dienos. Nebent susirinks rugpjūčio 23-čiąją paminėti dabar jau paskelbtą hitlerizmo ir stalinizmo nusikaltimų dieną. O didžiausias Seimo paskutinėmis darbo dienomis buldozerio smūgis, premjero sugalvotas, vis dėlto buvo nutaikytas į menkiausiai socialiai apsaugotą sluoksnį – į pensininkus: pensijos jiems gali būti sumažintos iki 50 proc. Ir šis smūgis, kas įdomiausia, buvo suderintas, atseit, su pačiais pensininkais ir profsąjungomis. Mat mūsų vadai, priklausantys nežinia kokioms partijoms (nors skelbiasi esantys centro dešinieji – taip parankiau), atrado, kad Lietuvos pensininkai gauna „vieną didžiausių“ pensijų ES. Matyt, paskaičiavo pagal prezidentų A. M. Brazausko, V. Adamkaus, dar kai kurių buvusių kolaborantų iš LKP CK pensininkų pensijas – juk jų pensijos siekia ir 10000–12000 litų. Taigi nuspręsta, kad prie savo nedidelės, gal 600, gal 800 litų gaunamos pensijos pensininkas, ypač tokią uždirbęs tik dėl savo disidentinės veiklos okupacijos metais, o dabar, didinamų mokesčių už apšildymą ir kainų už vaistus akivaizdoje, priverstas dirbti už vieną kitą šimtą litų, kad galėtų sumokėti įvairius jį užgriuvusius mokesčius, užsidirbtą pensiją gaus tik pusę – kita pusė turės eiti „vargstančių“ valdžios žmonių labui. Mat valdžios žmonėms pinigų tikrai trūksta – 20-30 proc. apkarpius jų anksčiau triskart pasididintus atlyginimus, dabar jie gauna tik 7-8 tūkst. litų, iš kurių pragyventi krizės metais tikrai negali, todėl iš, pavyzdžiui, parlamentaro funkcijoms vykdyti skirtos sumos (apie 4000 litų) pasiima ir tualetiniam popieriui pirkti (kaip buvęs ministras R. Dagys), ir kostiumams bei batams įsigyti (kaip ministras A. Vilkaitis), ir erotiniams kūriniams nusipirkti (kaip seimūnas, dabar ir ministras D. Jankauskas), ir viešbučiuose su mergužėlėmis paūžti (G. Navaitis) ir pan. Naujasis ministras D. Jankauskas jau atvirai kalba galvosiąs ir apie tremtinių, kaip gaunančių „didesnę“ pensiją, „solidarumą“ dalintis savo „sočias“ pensijas su kitais pensininkais – tai bus netgi įrašyta mistiniame nacionaliniame susitarime, kurį pasirašyti jau paskubomis pasirengę ir profsąjungos, ir tremtiniai, ir disidentai. Taigi vykdoma jau seniai girdėta vienos partijos politika...


Kitokie karai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Istorijoje XX amžius išliks kaip nuožmių karų amžius. Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai nusinešė dešimtis milijonų gyvybių,  be to, šie karai iš esmės pakeitė pasaulio geopolitinę padėtį. XXI amžiuje jau regime kitas realijas, jame vyksta kitokie karai – ekonominiai ir informaciniai, kibernetiniai, galų gale plinta ir organizuoto nusikalstamumo tinklų primetamas diktatas. Mafijos grupuotės nuožmiai kovoja tarpusavyje, o kai kurias valstybes užvaldę korumpuoti režimai teorizuoja savo piliečius, juos žudo, uždaro į kalėjimus ir kitaip persekioja. Kai kurios valstybės, ypač Rusija, Sirija, Hugo Čaveso režimo valdoma Venesuela, terorizuoja kaimynines valstybes.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija