Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Atidarytas Sakralinio meno centras

Vytautas Bagdonas

Visus įeinančius į centrą pasitinka monsinjoro Alberto Talačkos portretas

Su knyga iš monsinjoro bibliotekos – jo krikšto sūnus Vytautas Talačka

Projekto vadovė, Sakralinio meno centro įkūrėja Bronė Lukaitienė džiaugiasi svečiu iš tolimosios Kanados prelatu Jonu Staškevičiumi

Sakralinio meno centro vertybėmis rūpinasi, lankytojus maloniai sutinka (iš kairės) Centro vadovė Rita Babelienė ir projekto vadovė Bronė Lukaitienė

Šiame pastate atidarytas Sakralinio meno centras

Turistų mėgstami kurortiniai Anykščiai dabar turi dar vieną traukos objektą. Tradicinės Anykščių miesto šventės metu duris iškilmingai atvėrė Sakralinio meno centras. Jis įsikūrė pačiame miesto centre, Vilniaus gatvėje, netoli Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Namas buvo pastatytas 1930 metais už parapijiečių lėšas ir tarnavo kaip parapijos salė, pavadinta poeto ir vyskupo Antano Baranausko vardu. Tarybiniais metais čia veikė kultūros namai, vėliau įsikūrė parduotuvės. Prekybininkai čia šeimininkavo ilgą laiką – net ir Nepriklausomos Lietuvos laikais. Kai buvusi parapijos salė buvo sugrąžinta teisėtiems šeimininkams, Anykščių dekanas, parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas parodė gražią iniciatyvą, kad buvęs anykštėnų kultūros židinys vėl tarnautų kultūriniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Juk daugelį metų buvo sprendžiamas šviesios atminties monsinjoro Alberto Talačkos Anykščiams ir anykštėnams dovanoto kultūrinio palikimo eksponavimo klausimas. Rajono vadovai vis suko galvas, kur eksponuoti visą gyvenimą  monsinjoro rinktus meno kūrinius, kur padėti tūkstantinę biblioteką, kad knygomis, albumais,  periodika, rankraščiais galėtų pasinaudoti visuomenė. Todėl kanauninko S. Krumpliausko pasiūlymas pasinaudoti šiuo pastatu buvo tikras išsigelbėjimas. Tiesa, senutėliam pastatui prireikė nemenko remonto, tačiau tam lėšų buvo surasta Anykščių rajono biudžete...

Anykščių miesto šventės renginiai kaip tik ir prasidėjo Sakralinio meno centro atidarymu liepos 23 dieną. Atidarydamas Sakralinio meno centrą Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius pasidžiaugė, kad praėjus dešimtmečiui po monsinjoro A. Talačkos mirties galima išvysti gausų šio dvasininko palikimą. Be to, centras atidaromas jubiliejiniais Anykščių šventovės metais. Juk būtent Anykščių miesto švente ir tradiciniais šv. Onos atlaidais prasideda ir Anykščių bažnyčios 100-mečiui skirti renginiai. Sakralinio meno centrą pašventinus kan. S. Krumpliauskui, monsinjoro A. Talačkos sukauptas vertybes pristatė buvęs anykštėnas, dabar Vilniaus paveikslų galerijos vadovas Vytautas Balčiūnas ir menotyrininkė Dalia Tarandaitė, kilusi iš Anykščių krašto. V. Balčiūnas sakė, kad „anykštėnai, įrengdami Sakralinio meno centrą, padarė tūkstantmečio darbą...“

Tądien centre būta daugybės svečių, tarp jų galėjai matyti ir europarlamentarą prof. Vytautą Landsbergį su žmona pianiste anykštėne Gražina Ručyte. O Sakralinio centro vedėja Rita Babelienė ir projekto vadovė Bronė Lukaitienė vos spėjo priiminėti sveikinimus, dovanas ir gėles...

Sakralinio meno centro atidarymo proga koncertavo Gospel choras „Sounds in G“, sakralinio solinio šokio autorė ir atlikėja Sigutė Sapranavičiūtė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas smuikininkas Dainius Puodžiukas.               

Sakralinio meno centre eksponuojama buvusio ilgamečio Anykščių dekano ir parapijos klebono, monsinjoro Alberto Talačkos visą gyvenimą kaupta meno vertybių kolekcija: dailės kūriniai, skulptūros (apie 40 darbų), gausi biblioteka, kurioje galima rasti literatūros ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, italų ir kitomis kalbomis (per 4000 egz.), monsinjoro laiškus, rankraščius, užrašus.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas, monsinjoras Albertas Talačka (1921 – 1999) buvo vienas ryškiausių šio krašto šviesuolių, gyvai domėjęsis daile, menu. Jį domino tiek senieji, neįkainojamą tautos kultūrinį palikimą sudarantys dailės kūriniai, tiek jaunų perspektyvių dailininkų kūrybiniai ieškojimai. Vertingiausią kolekcijos dalį sudaro septyni XVII–XIX amžiaus tapybos kūriniai, tarp kurių yra darbų, kuriais galėtų didžiuotis kiekvienas pasaulio muziejus. Kolekcijos šedevras – italų tapytojo, XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625–1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“. Prie vertingiausių Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab.–XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751–1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772–1829) portretas. Išskirtinis ir kone unikalus kolekcijos eksponatas yra ir nedidelis ant medžio lentos nutapytas paveikslėlis, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu,  Lietuvos dailės aukso fondui priskirtinas vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835) tapytas nežinomo vyro portretas.

Kolekcijoje galima pamatyti XX amžiaus Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966), Kazio Šimonio (1887–1978), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Jono Janulio (1888–1973), Česlovo Kontrimo (1902–1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g. 1956), Aistės Ramonaitės (g. 1957), Egidijaus Rudinsko (g. 1962) ir kt. kūrinius. Be tapybos ir grafikos kūrinių A. Talačkos kolekcijoje yra keli profesionalių dailininkų sukurti ar liaudies meistrų išdrožti skulptūros darbai (šventųjų skulptūrėlės, krucifiksai). Iš liaudiškos stilistikos darbų minėtina vieno garsiausių ir originaliausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkos (1907–1985) išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, nuoširdūs ir saviti J. Mockūno darbai.

Unikalią paramą restauruojant, tyrinėjant ir viešinant šią vertingą meno kolekciją anykštėnams suteikė Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai, o muziejaus direktorius, artimai pažinojęs monsinjorą A. Talačką, padėjo įrengti ekspoziciją, sukomponuoti testamentu anykštėnams paliktas meno vertybes.

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje buvo saugoma asmeninė A. Talačkos biblioteka. Joje – per 4 tūkst. egzempliorių knygų, 400 rankraščių, laiškų, užrašų. Tai ir XIX amžiaus leidiniai, vertingi albumai, knygos vokiečių, anglų, rusų bei kitomis kalbomis. Pasak Sakralinio meno centro darbuotojų, šio naujo kultūros židinio  veikla neapsiribos vien tik meno kūrinių eksponavimu, bus vykdoma plati kultūrinė programa, populiarinanti sakralinį meną. Kiekvieno mėnesio 19 dieną (pagerbiant monsinjoro gimimo dieną) bus pristatomos naujos meno parodos, vyks sakralios muzikos koncertai, pokalbiai, konkursai, edukacinės parodos-pamokos, Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios 100-mečiui skirti renginiai ir t. t.

Tos pačios dienos vakarą, po iškilmingo atidarymo, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už monsinjorą Albertą Talačką. O antrąją Anykščių miesto šventės dieną Sakralinio meno centre buvo organizuota prisiminimų popietė „...kai atsiveria amžinybės akys...“, skirta monsinjorui Albertui Talačkai. Renginyje dalyvavo A. Talačkos giminės, dvasininkai ir anykštėnai, gerai pažinoję monsinjorą. Prisiminimų popietę gražiai papildė smuikininko, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureato Dainiaus Puodžiuko rečitalis. Specialiai iš Missisaugos (Ontario valstija, Kanada) į Anykščius pagerbti šviesaus monsinjoro Alberto Talačkos atminimo atvyko Lietuvos kankinių bažnyčios kunigas prelatas Jonas Staškevičius, atvažiavo Smilgių parapijos klebonas apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, Krekenavos parapijos klebonas kanauninkas Petras Budriūnas, rinkosi Anykščių krašto kunigai.

Popietę įžanginiu žodžiu pradėjusi projekto vadovė Bronė Lukaitienė pirmiausia visus pakvietė pažiūrėti anykštėnų muziejininkų parengtą videofilmą, kuriame nufilmuotos iškilmės, skirtos monsinjoro Alberto Talačkos kunigystės 50-mečiui.

Monsinjoro brolio Jono Talačkos sūnus Vytautas Talačka, atvykęs iš Panevėžio, džiaugėsi, kad taip gražiai įprasmintas jo dėdės atminimas. „Iki šiol saugoju labai gerus prisiminimus apie savo dėdę kunigą. Jis buvo mano krikšto tėvas, o kai kūriau šeimą, mus tuokė, davė „šliūbą“. Vaikystėje per atostogas vis vasarodavau pas dėdę kunigą Rokiškyje. Buvo labai geras, nedrausdavo žaisti, prie darbų irgi nespaudė, – pasakojo V. Talačka. – Pamenu, jisai labai kruopščiai ir ilgai, net po keletą valandų ruošdavo pamokslus. Vis liepdavo netrukdyti... Kartais išvažiuodavome į gamtą. Kunigas ilgai vaikštinėdavo, mąstydavo, medituodavo. Dėdė buvo plačios erudicijos žmogus, viskuo domėjosi. Jį domino muzika, dailė, technika, domėjosi bitininkyste, turėjo įvairios literatūros apie bites. Pirmas Lietuvoje įsigijo pora šeimų kaukazietiškų bičių, kurios šalyje buvo naujiena. Pirma jo įsigyta technika buvo motorinis dviratis ir tuo labai didžiavosi. Vėliau pirko motociklą „Jawa“, labai ja džiaugėsi ir patenkintas važinėjo po Rokiškį. O kai apsigyveno Anykščiuose, nupirko „žiguliuką“. Įsigijęs magnetofoną, pats įdainuodavo, prašydavo dainuoti ir mane. Paskui klausydavo ir gėrėdavosi, kaip gražiai girdisi. Labai gerą balsą turėjo, gražiai giedojo „Ave, Marija“. Turėjo sukaupęs didelę patefono plokštelių kolekciją, mėgdavo klausytis muzikos. Kai įvairiomis progomis susirinkdavo kunigai, A. Talačka leisdavo plokšteles ir pasakodavo apie dainų atlikėjus, nes viskuo domėjosi ir daug žinojo...“ Kai dėdė kunigas sunkiai sirgo, Panevėžio ligoninėje krikšto sūnus Vytautas jį lankydavo o, jei ligonio jėgos leisdavo, abu nuoširdžiai pakalbėdavo...

Anykščiai
Autoriaus nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“