| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų pasitinkant Prisiminė vieną iškiliausių Žemaičių vyskupų Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Rugpjūčio 22 dieną dviem džiugiom progom tikintieji rinkosi į svarbiausią Žemaitijos šventovę Švč. M. Marijos Apsilankymo Baziliką: liepos mėnesį ši Bazilika priimta į pasaulio Marijos šventovių šeimą ir dabar kiekviena Švč. M. Marijos šventė, įrašyta liturginiame kalendoriuje, šioje šventovėje ir atlaidų šventė. Kita proga tai jau antra konferencija, skirta šios šventovės istorijai (pirma įvyko prieš penkerius metus). Pagrindinis tikslas stabtelėti ties šios šventovės steigėjo vyskupo Jurgio Tiškevičiaus asmenybe, žvelgiant į tą laikotarpį, kai buvo statoma bažnyčia ir nutiestas Kryžiaus kelias aplink tada Gardais vadintą dabartinį Žemaičių Kalvarijos miestelį. Konferenciją rengė Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Telšių vyskupijos kurija, KU Katechetikos katedra, LKMA Klaipėdos skyrius, Žemaičių Kalvarijos kultūros centras. Ši konferencija vienas iš Plungė Lietuvos kultūros sostinė 2009 renginių. Respublikinė mokslinė konferencija, skirta žymaus veikėjo Žemaičių, vėliau Vilniaus vyskupo J. Tiškevičiaus veiklai ir asmenybei aptarti. Būsimasis vyskupas gimė 1596 metais Vištytyje. 1622 metais įšventintas kunigu, vyskupu konsekruotas 1627-aisiais. 16331649 metais Žemaičių vyskupystės vyskupas. 16491656 metais Vilniaus vyskupas. Mirė 1656 metais Prūsijoje. Kur šiuo metu ilsisi velionio vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikai, nėra tiksliai žinoma. Spėjama, kad jo palaikai iš Prūsijos buvo parvežti ir palaidoti Žemaičių Kalvarijoje. Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis. Meldėmės, kad per mokslo žmones pažinę istoriją labiau brangintume dabartį ir planuotume ateitį, kad ši šventė neštų gražių dvasinių vaisių. Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose susirinkusius dalyvius pasveikinęs konferencijos vedėjas kan. Andriejus Sabaliauskas priminė, kad šiemet sukanka 375 metai, kai vysk. Jurgis Tiškevičius tapo Žemaičių vyskupystės vyskupu, ir 370 metai, kai Žemaičių Kalvarijoje įrengtas autentiškas Kryžiaus kelias pirmasis tuometinėje LDK. Parapijos namuose buvo eksponuojama gausių istorinių šaltinių paroda. Konferenciją pradėjo ir įžangos žodį tarė šios konferencijos globėjas LKMA akademikas doc. dr. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Ganytojas priminė prieš penkerius metus vykusios konferencijos, kurioje pranešėjai analizavo Žemaičių Kalvarijos istorijos etapus ir atskirus įvykius, rezultatus. Apžvelgė Katalikų mokslo akademijos, Dailės akademijos leidinius, publikuotus straipsnius apie Žemaičių Kalvariją. Vyskupas įvardijo problemas, kurias dar reikia spręsti. Reikėtų nuoseklesnių studijų, atsiminimų, pasakojimų apie sovietmetį intensyvesnio fiksavimo. Kaip ši šventovė buvo išsaugota, apginta, kas atlaidų metu čia vykdavo? Vyskupas, mokslo žmonių paklausęs, ką reiškia žemaičiams ir visos Lietuvos žmonėms šis žemės lopinėlis, pabrėžė, kad čia tikėjimo sąmoningumo stiprinimo vieta. Pirmojoje konferencijos dalyje pranešėjai nagrinėjo vyskupo tarnystės Bažnyčioje kilmę ir esmę kristologiniu, ekleziologiniu, bažnytinės teisės ir pastoraciniu požiūriais. LKMA akad. prof. dr. mons. Arvydas Ramonas analizavo kristologinę ir ekleziologinę vyskupo tarnystės reikšmę. Petro institucijoje Kristus įžvelgė nuolatinę tarnystę nuolatinėje bažnyčioje. Episkopatas Dievo įsteigta tarnystė per amžius, ir vyskupai, Šv. Dvasiai veikiant, Dievo vietoje gano Kristaus kaimenę. Ganytojas biblinėje tradicijoje buvo suprantamas kaip vadovas (tas, kuris eina priekyje ir praskina taką); parūpinantis kaimenei maisto; sargas, saugantis kaimenę nuo vagių ir plėšikų; mylintysis (pažįsta kaimenės narius, aukojasi už juos dieną ir naktį); ieškantysis, kuris ieško pražuvusių bendruomenės narių. Už kristologijos slepiasi ekleziologija. Vyskupas tarnauja tam, kad Bažnyčia būtų vieninga; vadovauja, kad įvairios tikinčiųjų charizmos ([iš gr. k. dovanos] ypatingos Dievo dovanos, teikiamos individualiems žmonėms, bet turinčios išganingo tarnavimo bendruomenei aspektą) būtų tinkamai panaudotos; šventina, kad bažnyčioje nepritrūktų kunigų. Vyskupas yra atsakingas už savo ganomųjų amžino gyvenimo paveldėjimą. Kur Petras, ten Bažnyčia, o kur Bažnyčia, ten amžinasis gyvenimas (šv. Irenėjus). Telšių kunigų seminarijos dėstytojai kun. lic. Marius Venskus ir kun. lic. Viktoras Ačas apžvelgė vyskupo teises, pareigas ir pastoracinę tarnystę dalinėje Bažnyčioje. Antrojoje konferencijos dalyje mokslininkai nagrinėjo vyskupo J. Tiškevičiaus veiklą, jo darbus ir laikotarpį iš istorinės perspektyvos ir XVII amžiaus laikotarpio vertinimų. Dr. Darius Baronas kalbėjo apie dominikonų įsikūrimą Žemaitijoje ir kaip vyskupo J. Tiškevičiaus rūpesčiu dominikonai įsikūrė tuometiniuose Garduose. Dr. Dalia Vasiliūnienė labai išsamiai pristatė Žemaičių Kalvarijos, Kryžiaus Kelio steigimo idėją ir kaip ji buvo įgyvendinta. Dr. Mindaugas Paknys kalbėjo apie malonėmis garsų Švč. M. Marijos paveikslą Antakalnyje vyskupo J. Tiškevičiaus dovaną Vilniaus šv. Petro ir Pauliaus bažnyčiai. Dr. Liudo Jovaišos pranešimas apie vyskupo J. Tiškevičiaus palaidojimo vietą klausytojus vedžiojo istorinių įvykių peripetijomis, intrigavo klausytojus ir paliko be atsakymo, kur vis dėlto ilsisi vyskupo J. Tiškevičiaus palaikai. Konferencija baigta ekskursija į buvusią Žemaičių vyskupų rezidenciją Alsėdžiuose, aplankyta žemaičių krauju aplaistyta Kęstaičių bažnyčios vieta. Ekskursijai vadovavo ir apie istorines vietoves dalyviams papasakojo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Visi konferencijoje skaityti pranešimai turėtų būti išspausdinti KU leidžiamame moksliniame leidinyje Tiltai.
Plungės rajonas
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |