2009 m. rugsėjo 9 d.
Nr. 63
(1755)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bolševizmo reliktai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Lietuvos vežėjų problemos paskutiniu metu nuėjo į antrą planą – Rusijos muitinės pareigūnai jau nebeblokuoja mūsų vilkikų. Vis dėlto stebina kai kurių žiniasklaidos priemonių ir ekspertų pasisakymai, kad neva dėl Lietuvos vežėjų blokados kalti patys vežėjai. Teigiama, kad kai kurios Lietuvos transporto bendrovės užsiima neskaidria veikla – klastoja dokumentus, organizuoja kontrabandos gabenimą. Tačiau tokių bendrovių yra visose valstybėse. Prisimename laikus, kai buvo blokuojami Estijos vežėjai, net dvejus metus boikotuojamas iš Gruzijos įvežamas vynas ir mineralinis vanduo. Tad pagrindinė panašių akcijų priežastis – Rusiją valdančio Kremliaus režimo užmačios spausti kaimyninius kraštus ir taip bandyti juos įtraukti į savo įtakos sferą.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje ir Bulgarijoje įvykdyti du rezonansiniai suėmimai. Rugsėjo 4 dieną Vilniaus 2-asis apylinkės teismas leido suimti įtakingo komunistinės nomenklatūros veikėjo V. Beriozovo žentą Algirdą Balčiūną. A. Balčiūnas, nuo 2006 metų dirbęs Lietuvos pašto ūkio valdymo direktoriumi, įtariamas stambiais finansiniais nusikaltimais. Praeityje A. Balčiūnas buvo ne kartą įsipainiojęs į įvairias aferas. EBSW klestėjimo laikais jis dirbo Valstybiniame komerciniame banke (VKB). Tada šis bankas kartu su dar keliais VKB darbuotojais talkino EBSW veikėjams jų nusikalstamoje veikloje, tačiau atsakomybės išvengė. Jau tapęs vienu iš Lietuvos pašto vadovų, jis buvo įsipainiojęs į garsų skandalą: įsteigė naują turto valdymo tarnybą ir jai vadovauti pakvietė savo bičiulį Nerijų Zajančkauską. Šis veikėjas savo draugui garsiam aferistui Alfredui Grigučiui perdavė „Lietuvos paštui“ priklausančių pastatų kadastrinius dokumentus. Turėdamas šiuos dokumentus, A. Grigutis įtikino kelis verslininkus, kad šie pastatai parduodami ir išviliojo 2 milijonus litų. Šią vasarą A. Balčiūnas tarėsi su bendrovės „Transmito“ direktoriumi D. Savicku dėl 14 automobilių „Iveco Daily“ pirkimo. „Lietuvos pašto“ vadovui buvo pažadėtas 150 tūkstančių litų kyšis. Rugsėjo pradžioje D. Savickas perdavė A. Balčiūnui pirmąją kyšio dalį – 50 tūkstančių litų. Šį sandėrį stebėjo STT agentai ir garsusis aferų sumanytojas šį sykį buvo demaskuotas.

Rugsėjo 4 dieną Bulgarijoje sulaikytas žymus kriminalinis autoritetas Henrikas Daktaras. Ši naujiena susilaukė didelio atgarsio. Pradėti skelbti ir sensacingi pranešimai, neva „daktarai“ valdė beveik visą Lietuvą. Pernelyg didelis šios temos eskalavimas – tai bandymai nukreipti dėmesį nuo tikrosios padėties. Lietuvos mafijos piramidės viršūnėje įsitvirtinę asmenys dar turi didelę įtaką mūsų šalyje ir stengiasi išlikti šešėlyje. Lietuvoje įsitvirtinę organizuoto nusikalstamumo struktūros labai skiriasi nuo Vakaruose veikiančių struktūrų. Vakarų valstybėse veikia daug galingų organizuotų nusikaltėlių sindikatų, jie palaiko ryšius su įvairaus rango politikais ir teisėsaugos pareigūnais. Tačiau ten organizuotų nusikaltėlių vadeivos neturi svarios politinės įtakos. Lietuvoje organizuotų nusikaltėlių susivienijimai didžiulę įtaką įgijo dar LDDP valdymo laikais (1992–1996 metais). Mafija turėjo didelę įtaką ir G. Kirkilo vyriausybėje, jos nariai buvo įsitvirtinę Finansų, Ūkio bei kitose ministerijose. Nuo 1993–1994 metų iki šiol organizuotų nusikaltėlių piramidės viršūnėje yra mafijos taryba, sudaryta iš 12–13 asmenų. Tai asmenys, darantys įtaką energetikai bei kitoms pelningoms verslo šakoms – pirmiausia prekybai metalais, alkoholiu ir tabako gaminiais. Dauguma organizuotų nusikaltėlių lyderių sudaro vadinamieji oligarchai. Dalis jų yra buvę sovietinės kompartijos veikėjai ir KGB pareigūnai, dalis – iš kriminalinių autoritetų kilę asmenys. Organizuoto nusikalstamumo raidą išsamiai tyrinėjęs buvęs prezidento V. Adamkus patarėjas, teisininkas K. Šimkus daro prielaidą, kad Lietuvos mafijos piramidės viršūnėje buvo 1997 metais nusišovęs garsus bankininkas, buvęs kompartijos veikėjas G. Konopliovas. Žemiau šioje mafijos vertikalėje rikiuojasi įtakingų organizuotų nusikaltėlių lyderių valdomi pagrindiniai kriminaliniai-finansiniai klanai ir su jais susiję korumpuoti politikai, dar žemiau – jų stambiausios kriminalinės gaujos, o galiausiai – mažiau įtakingi kriminaliniai klanai. Organizuotas nusikalstamumas stipriausias būtent tose pokomunistinėse valstybėse, kuriose neįvykdyta liustracija (kompartijos ir komunistinio saugumo pareigūnų pašalinimas iš aukštesnės politikos sferos ir svarbių valdžios įstaigų) – Rusijoje, Ukrainoje, Serbijoje, Bulgarijoje, Makedonijoje, Lietuvoje. Viena iš mafijos struktūrų politinės įtakos paslapčių – tiesioginė įtaka per mafijos vadeivų įkurtas partijas ir judėjimus. Viena iš abejotinos reputacijos verslo struktūrų iškilusių politinių jėgų – Darbo partija (DP). 2003 metais šią partiją įkūrė verslininkas V. Uspaskichas su A. Bosu, J. Jagmimu, R. Ruškuliu ir kitais bendražygiais. Vienas iš šios partijos steigėjų, buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pripažįsta, kad suklydo įsitraukęs į šios partijos veiklą. Panašiai kalbėjo ir 2005 m. vasarį iš DP pasprukęs advokatas V. Jaruševičius. Jo teigimu, partija įsitraukė į ES paramos lėšų grobstymą bei kitokią neteisėtą veiklą. V. Muntianas teigia, kad „2007 metų pavasarį buvau spaudžiamas premjero G. Kirkilo ir A. Valionio uždrausti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovui Algimantui Matulevičiui dirbti su slapta informacija. Kai perskaičiau komisijų išvadas, kad A. Matulevičiaus bendradarbiavimo su KGB faktų nepavyko įrodyti, aš neturėjau preteksto jam uždrausti dirbti su slapta informacija. Tada patyriau grasinimus. Vėliau ėmiau analizuoti, kas nutiko kai kuriems Darbo partijos steigėjams – jie buvo V. Uspaskicho pašalinti iš kelio. Vienas iš steigėjų E. Kučinskas rastas pelkėje užmuštas. Visi galai, kaip sakoma, į pelkę. Supratau, kad aklas pasitikėjimas – tik naivuolių ginklas. Reikia analizuoti situaciją, suprasti priežastis, ir tik tada daryti sprendimus. Tačiau tai supratau per vėlai“.

Kai kurie Darbo partijos steigėjai praeityje pasižymėjo organizuojant tyčinius bankų bankrotus. 1994 metų rudenį pradėjo aiškėti, kad komerciniai „Sekundės“ ir „Ateities“ bankai susiduria su didelėmis problemomis ir gali žlugti. 1994 metų spalį žlugo „Ateities“, o tų metų gruodį „Sekundės“ bankas. Vėliau toks likimas ištiko ir „Ekspres“ banką, „Balticbanką“, Vakarų banką ir dar daug kitų komercinių bankų. Daugelis šių bankų bankrotų buvo pripažinti tyčiniais. Ir vėliau šių komercinių bankų savininkai bei vadovai ir su jais susiję įtakingi aferistai pasižymėjo stambiose aferose – grobstant PVM ir atliekant kitus nusikaltimus. 1993–1994 metais į Lietuvą įžengė ir čia vėliau įsitvirtino garsūs tarptautiniai nusikaltėliai A. Nimškė, M. Klabinas, R. Fančinis, kurie veikė kartu su Lietuvos mafijos autoritetais V. Gelašviliu, V. Bieliausku, V. Jakučiu ir kitais korumpuotais politikais, padarė didžiulių nuostolių mūsų valstybei. Šių organuotų nusikalstamų bendrijų veiklos rezultatas – išgrobstytas „Lietuvos kuro“ turtas, pusvelčiui privatizuoti ir vėliau pelningai parduoti keli viešbučiai, per tarpininkus įgytos ir negrąžintos paskolos iš Lietuvos valstybinių bankų. Ir iki šiol būtent gerai organizuoti finansiniai nusikaltimai – valstybinio turto grobstymai ir vykdomos stambaus sukčiavimo schemos sudaro didelę grėsmę mūsų valstybei.

Vienas iš požymių, kad mūsų krašte dar silpni teisinės valstybės ir demokratijos pamatai – žlugdoma krikščioniška spauda. Prieškario Lietuvoje krikščioniška spauda klestėjo. Kam naudinga, kad būtų žlugdoma krikščioniška, kultūrinė spauda? Tai yra naudinga bulvarinę spaudą valdantiems oligarchams, alkoholio ir tabako verslo magnatams, kuriems nepatinka krikščioniškos tiesos. Bulvarinės spaudos įtaka formuoja nepilietišką, į vartojimo kultūrą orientuotą žmogų.

 Žiniasklaidos padėtis verčia sunerimti tiek visuomenę, tiek pilietinių organizacijų atstovus ir sąžiningus politikus. Visame pasaulyje didelę žiniasklaidos priemonių dalį (laikraščius, televizijos ir radijo stotis, interneto svetaines) kontroliuoja verslo magnatai. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai verslo magnatai, valdantys laikraščius ir kitas žiniasklaidos priemones, palieka nemažą laisvę žurnalistams, pritaria demokratijos idėjų skleidimui. Tačiau mūsų šalyje nemaža žiniasklaidos dalis atsidūrė abejotinos reputacijos veikėjų – buvusių KGB agentų – rankose. Cenzūra jau įsigali ir LRT, laisvas žodis čia vis atviriau slopinamas. Apie tai kalba europarlamentaras Leo-nidas Donskis: „Susidorojimas su D. Kuoliu, lydimas melo ir šmeižto kampanijos, akivaizdžiai pademonstravo, kad tie, kurie nesišlies prie asmenų, susidorojusių su juo, sulauks panašios reakcijos ir tokio pat likimo. Kęstučio Petrauskio vadovavimo laikai, palyginus su dabartine situacija LRT, buvo džentelmeniško bendradarbiavimo įsikūnijimas. Nepageidaujamų temų tada nebuvo. Jei pasitvirtins, kad LRT persona non grata taps Tomas Dapkus, bus galima drąsiai sakyti, kad visuomeninis transliuotojas užsiima cenzūra“.

Bolševizmo reliktai labai trukdo mūsų valstybei. O jų yra visose srityse. Ekonomikoje labai kenkia visiems vienodų mokesčių principas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patraukliai, bet iš tiesų taip nėra. PVM mokesčių lengvatos maisto produktams galioja daugelyje Europos valstybių ir net Jungtinėse Amerikos Valstijose kai kuriuose regionuose maisto produktams taikomas tik 2–3 procentų PVM tarifas. Spaudai ir knygoms lengvatinis PVM tarifas taikomas visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Bulgariją ir Lietuvą.

Pats valdininkų ir valstybinių įmonių vadovų parinkimo principas yra kritikuotinas. Ne tik A. Balčiūno pavyzdys, bet ir kiti  pavyzdžiai – EBSW statytinio S. Trečekausko patekimas  į Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo kėdę 2006 metais ir kiti panašūs atvejai liudija, kad šitoje srityje esama daug spragų. Taip į valdžią dažnai patenka oligarchų giminaičiai ir ištikimi parankiniai. Mūsų šalyje vykusi privatizacija ne visada priminė privatizacijos procesą – tai buvo paprasčiausias valstybinio turto atidavimas į „savųjų“ rankas. Tokios laukinės privatizacijos pasekmė – Lietuvoje didžiulę įtaką įgijusi oligarchų klasė. Šį negausų, bet įtakingą sluoksnį palaiko korupciniai ryšiai ir sukauptas didžiulis kapitalas. Organizuoto nusikalstamumo apraiškos ir korupcija yra oligarchijos pamatas. Vis dar klestintys tokie reiškiniai yra tipiški bolševizmo reliktai. Būtent oligarchų klasės hegemonija ir stabdo šalies pažangą. Esminis proveržis demokratijos ir klestėjimo link įvyks tada, kai atsikratysime bolševikinio relikto – įsigalėjusios oligarchijos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija