Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kauno problemos ir perspektyvos

Kauno meras Andrius Kupčinskas Šiluvos atlaiduose Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kauno miesto savivaldybei jau kelerius metus vadovauja meras Andrius Kupčinskas. Šis jaunas ir ryžtingas politikas gerokai skiriasi nuo praėjusią kadenciją valdžiusio miesto vadovo. Tačiau kai kurie faktai rodo, jog prieš Kauno merą ir jo vadovaujamą koaliciją organizuojamos įvairios propagandinės atakos, jis kaltinamas nebūtais dalykais. Tokius išpuolius organizuoja buvusio mero A. Garbaravičiaus aplinka ir kai kurių abejotinos reputacijos verslo struktūrų atstovai. Jie tikisi pasėti nepasitikėjimo dabartine Kauno valdžia sėklą ir grižti į valdžią.

Kauno miesto savivaldybė šiuo metu yra keblioje padėtyje dėl energetinės priklausomybės ir tolesnių energetikos vystymosi perspektyvų. Kai 2002 metų pabaigoje tuometinės miesto tarybos sprendimu buvo parduota Kauno termofikacinė elekrinė (KTE) ir pasirašyta pardavimo sutartis su ,,Gazpromu“, miestas liko tiesiogiai priklausomas nuo vieno energetinio šaltinio – iki sutarties galiojimo pabaigos – 2018 metų – jokios alternatyvos nėra. Be to, kyla ir daug finansinių problemų, susijusių su planuojama Lietuvos teritorine reforma. Kitais metais bus naikinamos apskritys. Kaunui siūloma perimti Kauno apskrities viešają biblioteką (jos išlaikymas per metus kainuoja 5,7 mln. litų), Kauno zoologijos sodą (3,7 mln. litų) ir kitus stambius objektus – iš viso 11 įstaigų. Šių įstaigų išlaikymui per metus reikėtų 33 milijonų litų. Dar viena problema – tai stagnatoriškas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris leidžia klestėti korumpuotiems ir aplaidžiai dirbantiems valdininkams.

Šiandien kalbamės su Kauno meru A. Kupčinsku.

Mero pareigas einate nuo 2007 metų pavasario. Ką pavyko nuveikti per tą laikotarpį ? Kokios  problemas išskirtumėte po pustrečių darbo metų?

Laikotarpis netrumpas, bet per kelerius metus dideliame mieste pasiekti ypatingų pokyčių neįmanoma. Tačiau nemažai darbų pavyko nuveikti – iš mirties taško išjudinti įstrigę Kauno arenos statybos darbai, pradėti įgyventi kiti miestui svarbūs projektai.

Pirmasis pusmetis mero poste buvo tikrai nelengvas, teko formuoti miesto valdžios komandą. Galiu pasidžiaugti ir tuo, kad Kauno savivaldybėje atkuriama elementari tvarka, atleisti kai kurie susikompromitavę savivaldybės darbuotojai. Judame, turime nemažai planų, bet mūsų veiklą stabdo ekonominės negandos, Lietuvoje įsigalinti ekonominė ir finansinė krizė.

Kokios yra pagrindinės Kauno miesto problemos, palyginus su kitais Lietuvos miestais?

Kaune labai aktualūs žemės nuosavybės ir nekilnojamojo turto grąžinimo klausimai. Tai gerokai stabdo miesto plėtrą. Šis procesas pernelyg užsitęsė. Jei kiti miestai turėjo galimybę rengti žemės pardavimo aukcionus, tai mūsų mieste tokios galimybės nebuvo. Kita specifinė problema, daugiausia būdinga Kaunui – įvairių abejotinos reputacijos holdingų ir finansinių piramidžių veikla. Šios struktūros 1992–1995 metais buvo užvaldžiusios didžiąją dalį Kauno pramonės įmonių. Daugelis šių įmonių žlugo, todėl Kaune didėjo bedarbystė, buvo sunku formuoti miesto biudžetą. Šiuo metu šios problemos jau nuėjo į antrą planą, dabar šie klausimai jau iš esmės išspręsti.

Savivaldoje labai aktualūs ir politinio bendradarbiavimo klausimai. Kaune Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų ir centro sąjungos santykiai prasti. Kodėl, jūsų nuomone,Vilniuje, Seime, TS-LKD ir LiCS atstovai randa bendrą kalbą, o Kaune situacija visai kitokia? Kokios nesutarimų priežastys?

Kaune turime nemenką bendradarbiavimo su Liberalų ir centro sąjungos atstovais patirtį. Tai karti patirtis – LiCS atstovaujantys politikai pasižymėjo neskaidria veikla, įsipainiojo į skandalus. Kur kas sėkmingesnis bendradarbiavimas su kitos liberalios pakraipos partijos – Liberalų sąjūdžio politikais. Dabar Kauno tarybos valdančioji koalicija stabili. Dėl bendradarbiavimo su LiCS atstovais svarbūs yra ir asmeniniai santykiai. LiCS Kauno skyriaus veikėjai yra itin ambicingi, bet tikiuosi, kad ateityje ir su jais bendradarbiausime.

Paskutiniu metu daug kalbama apie Kauno pilies atkūrimą, vyksta atkaklios diskusijos. Dar balandžio mėnesį pristatytas architekto K. Mikšio parengtas pilies atkūrimo projektas, tačiau šio projekto oponentai teigia, kad atstačius pilį pagal šį projektą būtų sukurta pigi butaforija. Yra du skirtingi požiūriai. Grupė architektų ir kai kurie paveldosaugos specialistai laikosi požiūrio, kad Kauno pilis turi būti atkuriama kaip gražus, dekoratyvinis statinys, atkūrimo darbuose būtų naudojamas stiklas , metalas bei kitos to laikotarpio pilims nebūdingos medžiagos. ,,Pilies“ draugija ir kai kurios pilietinės organizacijos laikosi požiūrio, kad Kauno pilis turi būti atkuriama kaip autentiškas statinys, tam turi būti naudojamos ilgalaikės medžiagos – akmenys ir plytos. Koks jūsų požiūris į tokią situaciją? Gal įmanoma rasti sprendimus, kurie patenkintų abi puses?

Kai pirmą kartą išvydau architektų siūlomo Kauno pilies atkūrimo maketus, buvau nusivylęs. Vėliau įsigilinau į konkrečius architektų argumentus ir supratau jų poziciją. Vis dėlto šis pilies projektas man ne prie širdies. Tačiau turime judėti pirmyn, ieškoti konkrečių problemos sprendimo būdų. Kitą savaitę vyks susitikimas, kuriame dalyvaus ir architektai, ir „Pilies“ draugijos atstovai. Šios draugijos narys istorikas Valdas Rakutis sutinka, kad reikia ieškoti sprendimų, nes Kauno pilį būtina atkurti. Į Kauną atvykstantys turistai susipažįsta su istoriniais miesto objektais, o Kauno pilis yra, ko gero, ryškiausias istorinis Kauno simbolis.

Šiais metais Kauno transporto bendrovėje „Autrolis“ kyla daug konfliktų tiek tarp skirtingų darbuotojų grupių, tiek tarp darbuotojų ir įmonės vadovų. Vyko ir vairuotojų streikai, protestuojama prieš mažėjančius atlyginimus ir dalies darbuotojų atleidimą. Kaip žvelgiate į šią situaciją?

„Autrolis“ yra savivaldybės įmonė, tik bėda ta, kad šiai įmonei išlaikyti reikia labai daug lėšų. Dėl Lietuvoje įsigalinčios ekonominės krizės teko koreguoti maršrutus, keisti troleibusų važiavimo grafikus. Dabartinis įmonės direktorius yra nepartinis žmogus, vertinamas kaip patyręs profesionalas. Ėmiausi iniciatyvos, ne kartą buvau nuvykęs į įmonę, buvau susitikęs ir su streikuojančiais darbuotojais. Buvo skleidžiami ir gandai, kad „Autrolio“ bendrovė bus privatizuojama. Galiu užtikrinti, kad tai netiesa – „Autrolis“ yra viena iš penkių savivaldybės įmonių, kurios tikrai nebus privatizuojamos. Buvusieji miesto vadovai nebuvo linkę spręsti šių problemų, čia jie įdarbindavo nekompetentingus žmones. Reformos šioje įmonėje neišvengiamos.

Paskutiniu metu svarstomi Laisvės alėjos pertvarkos projektai. Galimas dalykas, kad alėjoje bus leidžiamas eismas viena puse. Kokie miesto savivaldybės planai ir pozicija šiuo klausimu?

Yra architekto Šarūno Kiaunės rengiamas projektas, pagal kurį išties būtų leidžiamas automobilių eismas vakarais viena Laisvės alėjos puse. Žinau, kad dalis kauniečių tam nepritaria. Jokių galutinių sprendimų nėra priimta. Reikia aptarimo, išklausyti visuomenės nuomonę.

Kauno miestui labui svarbi Kauno elektrinės veikla. Jūsų oponentai skleidžia niekuo nepagrįstus gandus neva Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija ir jūs asmeniškai esate susiję su KTE pardavimu ,,Gazprom“ bendrovei. Pardavimo sutartis nenaudinga Kauno miestui, dėl jos kyla kliūčių miesto energetikos perspektyvoms. Ar įmanoma tą sutartį koreguoti? Kokie galimi problemos sprendimai?

Taip, ši sutartis nenaudinga miestui. Be to, KTE valdanti „Gazpromo“ bendrovė nevykdo sutarties sąlygų. Ji pateikia įvairius argumentus, kad neva jiems trukdoma dirbti, ir ypač akcentuoja tokį dalyką, kad neleidžiama laisvai reguliuoti kainų. O laisvas kainų reguliavimas reikštų staigų kainų šuolį. 2002 metų sutartis su „Gazpromu“ buvo klaidingas žingsnis, pati privatizavimo procedūra nebuvo skaidri, nebuvo kviečiamos skandinavų įmonės, turinčios didelę patirtį šioje srityje. Per „Pūko televiziją“ dažnai skleidžiami įvairūs tikrovės neatitinkantys teiginiai apie mano veiklą. Tai susiję su 2003–2007 metais buvusių miesto vadovų veikla. Jie iš miesto biudžeto skirdavo šiai privačiai televizijai po kelis šimtus tūkstančių litų per metus. Kai aš tapau meru, tokias sutartis (su „Pūko televizija“) nutraukiau. Ieškosime būdų, kaip spręsti su Kauno elektrine susijusias problemas. Kol kas pateikėme ieškinius „Gazpromui“, reikalausime 17 milijonų litų žalai atlyginti, nes nėra vykdomos sutarties sąlygos.

Kokie yra artimiausi strateginiai savivaldybės uždaviniai? Kaip įsivaizduojate miesto ateitį?

Kaunas turi visas  perspektyvas tapti klestinčiu miestu. Artimiausiu metu svarbu toliau vykdyti Sporto arenos statybas, kultūrinius projektus. Labai svarbu, kad į miesto tvarkymą įsitrauktų visuomenė. Būtent visuomenės įsitraukimas gali padėti miesto plėtrai. Labai perspektyvi ateityje gali būti Kauno aerouosto veikla. Ateityje būtent Kauno aerouostas ir prie Kauno kuriamas stambus logistikos centras sudarys geras galimybes miesto ekonomikos vystymuisi. Be to, Kaunas yra akademinis miestas, jame yra daug aukštųjų mokyklų.Tokiu jis ir turėtų likti, tai sudaro geras prielaidas, kad Kaunas bus intelektualų miestas.

Lietuvoje aktualūs ne tik ekonominiai ir socialiniai, bet ir vertybių klausimai. Ir oligarchijos įsigalėjimas susijęs su plintančia vartotojiška kultūra. Jūsų nuomone, gal būtent krikščioniškų vertybių plitimas mūsų krašte būtų vienas pagrindinių ?

Taip, tai labai susiję klausimai. Palaikome ryšius su Bažnyčios hierarchais, su dvasininkais, dažnai susitinkame, aptariame įvairius aktualius klausimus. Krikščioniškos vertybės palaikė tautą tiek geresniais laikais, tiek kritiškais momentais. Vartotojiška kultūra yra šalies pažangos stabdys. Būtina palaikyti tradicinių krikščioniškų vertybių plitimą, tai yra tiek demokratijos, tiek pilietinės visuomenės formavimosi garantas.

Ačiū už pokalbį

Kalbėjosi Giedrius
Grabauskas-Karoblis

© 2009 „XXI amžius“