| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Atlikę pareigą Dievui ir Tėvynei Dr. Aldona Kačerauskienė
1945-ųjų liepos 12-osios rytas žadėjo šiltą vasaros dieną. Kudoriškių kaimo (Anykščių r.) miškelyje pusryčiavo Kirvio būrio partizanai, nepanorę eiti į Raudonąją armiją ir pasirinkę kovą už Tėvynės laisvę savo gimtinėje. Šie vyrai tąkart nieko blogo neįtarė, net nenujautė, kad prie jų sėlina išdaviko vedami gerai ginkluoti priešai. Įvykus kautynėms, žuvo šeši jaunuoliai, kilę iš gretimų kaimų: būrio vadas Bronius Ilgutis, Jonas Bobelis, Jonas Drazdūnas, broliai Antanas ir Vytautas Grigai bei Jonas Juknevičius. Nuo šiol jų auką Dievui ir Tėvynei primins kryžius, pastatytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Anykščių skyriaus (pirmininkė Prima Petrylienė) rūpesčiu žūties vietoje 6 km nuo Skiemonių prie žvyrkelio, vedančio į Uteną. Kryžiaus pašventinimo iškilmės įvyko rugsėjo 6 dieną, sekmadienį. Šv. Mišias Skiemonių bažnyčioje aukojo Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Per pamokslą jis priminė Lietuvos partizanų auką už Lietuvą: Jie atliko šventą pareigą Dievui ir Tėvynei, todėl niekada neturi būti užmiršti. Po šv. Mišių skubėjome prie paminklo, papuošto rudens gėlių žiedais ir degančiomis žvakėmis. Renginiui vadovaujanti P. Petrylienė priminė partizanų žūties aplinkybes. Kalbas pasakė mons. A. Svarinskas ir Atkurtosios Algimanto apygardos partizanų vadas Jonas Kadžionis, į partizanų gretas įsijungęs dvidešimties metų, bolševikiniuose lageriuose kalėjęs 25-erius metus. Atlikusieji pareigą Dievui ir Tėvynei pasirinko geriausią dalią. Jiems skirti paminklai amžiais bylos: Mes žuvome už Lietuvos laisvę, sakė J. Kadžionis. Padeklamavęs lageryje kartu kalėjusio Antano Miškinio psalmę, jis prašė prisiminti visus Lietuvos partizanus, Lietuvai palinkėjo gražios ateities. Jūs kaip arai kovot išėjot... Jūs netarnavot okupantams... dainavo Anykščių politinių kalinių ir tremtinių choras (vad. Rimvydas Griauzdė). Poetė Liuda Danielienė skaitė partizanams skirtus savo kūrybos eilėraščius. Mons. A. Svarinskas pašventino paminklą. P. Petrylienė padėkojo visiems, dalyvavusiems paminklo pašventinimo iškilmėse. Buvusi partizanų ryšininkė P. Petrylienė, septynerius metus kalėjusi bolševikiniuose lageriuose, pasakojo: Partizanams masinės žūties vietose statome paminklus. Šis jau tryliktasis. Renkame aukas, dirbame patys, organizuodami talkas, šiek tiek paremia Anykščių savivaldybė. Šis paminklas taip pat atsirado tokiu būdu. Patys rinkome laukų akmenis postamentui, juos mūrijome. Geležinį kryžių nukalė Arvydas Gapsevičius, deja, nesulaukęs pašventinimo dienos. Jis nebuvo politinis kalinys, bet norėjo prisidėti prie partizanų aukos įamžinimo. Granito lentai, kurioje įrašėme žuvusių partizanų vardus ir pavardes, panaudojome savivaldybės skirtas lėšas. Daugiau masinių partizanų žūties vietų Anykščių rajone nenustatėme. Ten, kur žuvo pavieniai partizanai, pastatėme standartinius nedidelius kryželius. Kas keliaus iš Skiemonių į Uteną žvyrkeliu, dešinėje kelio pusėje pastebėjęs kryžių, tesukalba maldelę už žuvusius Lietuvos partizanus, teprisimena jų auką Tėvynei.
Anykščių rajonas
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |