2009 m. rugsėjo 18 d.
Nr. 66
(1758)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Visą gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai

A†A prelatas Jonas Petrošius (1921 – 1951 – 2009)

Prelatas Jonas Petrošius

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės rytą Paryžiuje mirė kunigas jubiliatas, Popiežiaus garbės prelatas Jonas Petrošius, visą savo kunigiškąjį gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai.

Velionis gimė 1921 metų gruodžio 19 dieną Žvingių parapijos Reistų kaime, tuometiniame Šilalės valsčiuje Tauragės apskrityje. Pradžios mokyklą lankė Gorkinių kaime, vėliau Žvingių bažnytkaimyje, mokėsi Švėkšnos ir Tauragės gimnazijoje, pastarąją baigęs vienerius metus mokytojavo Pajūralio pradžios mokykloje. 1942 metų rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1944 metų spalį, artinantis frontui ir antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kitais kunigais ir klierikais pasitraukė į Vokietiją. Lietuvos vyskupai (arkiv. J. Skriveckas, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis), dėl karo pasitraukę į Vakarus, ėmė rūpintis, kur Lietuvos kunigų seminarijų klierikai galėtų tęsti filosofijos ir teologijos studijas. Nuncijus Vokietijoje Orsenigo patarė kreiptis į Eichšteto vyskupą M. Rachlį, kuris sutiko juos priimti į savo diecezinę kunigų seminariją. Taip 1944 metų spalio pabaigoje Eichšteto kunigų seminarijoje jau mokėsi 79 lietuviai ir tik 14 vokiečių klierikų, o 1946 metais – 107 lietuviai klierikai, iš kurių 30 buvusių Telšių seminarijos klierikų, tarp jų ir Jonas Petrošius. Tiek lietuvių klierikų Eichšteto vyskupijai buvo per sunki našta, todėl klierikai pradėti skirstyti į kitas seminarijas – Romoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Taip J. Petrošiui toliau teko studijuoti Tiubingeno (Vokietija) ir Strasbūro (Prancūzija) kunigų seminarijose. Į pastarąją jis buvo priimtas 1948 metais, joje baigė studijas ir kunigiškąją formaciją ir Strasbūro vyskupo Veberio 1951 m. gegužės 16 dieną buvo įšventintas kunigu bei paskirtas Mulhauzo apylinkės prieglaudos kapelionu. 1955 m. lapkričio 8 dieną Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Keltinas pakvietė jį į Paryžių ir paskyrė lietuvių katalikų Prancūzijoje ir Belgijoje misijos vadovu. Šias pareigas vykdė iki išėjo į pensiją 2002 metais.

Paryžiuje kun. J. Petrošius aktyviai įsitraukė į Prancūzijos lietuvių bendruomenės veiklą, kiekvieną vasarą motociklu aplankydavo visoje Prancūzijoje gyvenančius lietuvius, buvo ilgametis tiek bendruomenės valdybos, tiek jos tarybos pirmininkas. Surinkęs žinias apie Prancūzijos vienuolynuose išsibarsčiusias lietuves seseles vienuoles, kun. J. Petrošius jas lankė, vesdavo rekolekcijas.

Nuo 1947 metų iki 1969 m. rudens Paryžiaus lietuviai rinkdavosi sekmadieniais į lietuviškas pamaldas jėzuitų koplyčioje. Nuo 1955 metų rudens jas organizuodavo kun. J. Petrošius. Kai tautiečių gerokai sumažėjo, kun. J. Petrošius į Mišias lietuvių kalba sukviesdavo pirmais mėnesio sekmadieniais, paskui būdavo bendri pietūs. Nuo 1966 metų kunigas du dešimtmečius redagavo biuletenį „Prancūzijos lietuvių žinios“. 1958 metais minint šv. Kazimiero 500 metų gimimo sukaktį kun. J. Petrošius garsiajame Paryžiaus katalikų institute (l‘Institut Catholique a Paris) suorganizavo Lietuvos šventojo minėjimą.

1987 m. sausio 5 dieną, minint Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II kun. Jonui Petrošiui suteikė Popiežiaus garbės prelato vardą.

Už velionį šv. Mišios Paryžiuje vyko Marie-Thérčse kunigų namuose, Visų Šventųjų koplytėlėje rugsėjo 14 dieną. Velionio prašymu rugsėjo 15 dieną urna parvežta į Lietuvą.

Laidotuvių pamaldos vyko Žvingių bažnyčioje rugsėjo 17 dieną. Po pamaldų prelatas palaidotas šalia savo tėvelių Bikavėnų kaimo kapinaitėse.

Dievą ir Tėvynę nuoširdžiai mylėjęs tesuranda amžinojoje Tėvynėje ramybę ir amžiną džiaugsmą.

Pagal Telšių vyskupijos kurijos pranešimą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija