2009 m. spalio 21 d.
Nr. 74
(1766)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pedofilų irštva

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Kaunas vis skamba ir skamba. Kelis dešimtmečius Daktarai Kaune dominavo, paskui Šustauskas ubagavo, dabar pedofilija kaltinamo teisėjo nužudymas...

Dar vienas ne mažiau skandalingas, tik gal ne toks garsus skandalas, susijęs su Vytauto Didžiojo universiteto docentu A. Zdanevičiumi. Tasai rado užtarėjų ir mėgėjų net Vyriausybėje, kurios  iškilusis premjeras G. Kirkilas ne tik pateikė „alternatyvios“ šeimos modelio koncepciją Seimui, bet ir patvirtino pats  „nacionalinę  antidiskriminacinę  2006–2008 metų programą“. Seimas atmetė vienos lyties santuokų modelį ir patvirtino krikščioniškąjį variantą, o „antidiskriminacine programa“ nepasirūpino. Ir atsivėrė durys, net ne durys, o plačiausi vartai diskriminacijos priedangai, o seksualinių mažumų privilegijomis rūpinasi net penkios ministerijos.


Kurkime valstybę visi

1954 metais KPSS politikai užsimojo pramonės ir žemės ūkio rodiklius pagerinti sustiprinę partinę dvasią. LTSR KPSS ir Ministrų tarybos vyriausieji, padedant sąjunginėms instancijoms, į rajonus vadovauti kolūkiams siuntė tūkstantį partijos užgrūdintų komunistų. Į Alytaus rajoną, kuriame aš dirbau, buvo atsiųsti du kovose užsigrūdinę komunistai, pagal specialybę šaltkalviai. V. Krivoščenko – į „Tarybų Lietuvos“ kolūkį, o kitą, kurio pavardės nepamenu, – į „Dainavos“ kolūkį. Šie partijos atsiųsti vadovai  greta eilinio kolūkio pirmininko „uždirbtų“ darbadienių gaudavo po tūkstantį rublių per mėnesį (kolūkiečių darbadienio atlyginimas neviršijo poros šimtų gramų grūdų). Šie kolūkiai kaip buvo paskutiniai pagal rezultatus, taip ir liko: nepadidėjo nei derlius, nei gyvulininkystės produkcija. Tik kolūkiečiai, imdami pašaro ar grūdų išmitimui, labiau saugojosi kolūkio pirmininkų.


Sostinės reprezentacinei aikštei – Vytis

Karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, turi savo simbolius – vėliavą, herbą ir himną. Šie simboliai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos Konstituciją.

 Šiemet Valstybės dieną Kudirkos aikštėje jau atidengtas paminklas himnui ir jo kūrėjui Vincui Kudirkai. Vėliava ir herbas pagerbimo dar laukia. Kunigo Roberto Grigo („XXI amžius“ 2006 11 29 ir LLKS leidinys „Varpas“ 2006 12) bei Seimo nario Kęstučio Masiulio (ELTA, 2009 07 08) siūlymai reprezentacine paskelbtoje sostinės Lukiškių aikštėje pastatyti paminklą – Vytį – pats tinkamiausias būdas herbo išaukštinimui, o vėliavą Seimas įstatymu turi grąžinti į deramą vietą visuomenėje.


Dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS) kreipėsi į Ministrą pirmininką Andrių Kubilių, norėdama atkreipti dėmesį, jog Lukiškių aikštė turėtų būti pilnavertis želdynas miesto centre, bet ne grandiozinių statybų – antžeminių ar požeminių vieta. Pareiškime, be kita ko, klausiama:

• kuo remiantis (neturint net projekto) aikštei sutvarkyti skiriama 45 mln. Lt (iš pranešimų žiniasklaidoje), kai užtektų 2-3 mln.?  Ar demokratinė šalis gali leisti sau tokią prabangą miesto centre, kai atokesniems gyvenamųjų rajonų želdynams lėšų beveik nelieka?


Tūkstantmetė   Lietuva

Istorijos fone įsižiebia valstybė,

Skaisti lyg saulė rytmečio žvaigždyne.

Nepamena to niekas, net susmegusi bakūžė,

Tiktai gal senas senas ąžuolasStelmužės.

 


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija