2009 m. spalio 23 d.
Nr. 75
(1767)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bažnyčios statistika

Mindaugas BUIKA

Pasaulyje katalikų daugėja

Pagal nusistovėjusią tradiciją Pasaulinės misijų dienos proga Tautų evangelizavimo kongregacijai priklausanti „Fides“ žinių agentūra publikavo naujausius statistinius duomenis apie Katalikų Bažnyčios padėtį pasaulyje. Šie duomenys, palyginti 2006–2007 metų laikotarpį ir pirmąjį XXI amžiaus laikotarpį (2000–2007 metus), rodo, kad katalikų skaičiaus augimo dinamika atitiko bendruosius planetos gyventojų demografinius pokyčius. 2007 metų gruodžio 31 dieną pasaulyje buvo 6,61 milijardo gyventojų, tarp kurių 1,15 milijardo katalikais krikštyti asmenys. Taigi, katalikai sudarė 17,33 proc. pasaulio gyventojų ir ši dalis nuo 2000 metų beveik nepasikeitė. (2006 metų pabaigoje pasaulyje buvo 1,13 milijardo katalikų, o 2000-aisiais atitinkamai 1,05 milijardo). Imant atskirus žemynus, gyventojų augimo (arba mažėjimo) statistika beveik atitiko ir Katalikų Bažnyčios narių pokyčius. Tik Afrikoje dėl aktyvios misionierių veiklos katalikų skaičiaus augimas yra spartesnis ir jų dalis bendroje afrikiečių gyventojų sudėtyje nuolat didėja.

Taigi, 2007 metų pabaigoje Amerikoje (imant Šiaurės ir Pietų Ameriką) buvo 568.57 milijonai katalikų ir jie sudarė 62,66 proc. to žemyno gyventojų. Antroje vietoje yra Europa, kur yra 283,24 milijono katalikų ir jie sudaro 40,07 proc. visų europiečių. Toliau seka Afrika, turinti 164,92 milijonų katalikų, kurie sudaro 17,48 proc. vietos gyventojų. (Katalikų dalis Afrikoje per vienerius metus padidėjo 0,4 proc.) Azijoje yra 120,89 milijonai katalikų ir šiame didžiausiame planetos kontinente jie sudaro tik 3 proc. visų gyventojų. Pagaliau Okeanijoje (Australijoje kartu su kitomis regiono salomis) yra 9,03 milijono katalikų, kurie sudaro 26,43 proc. to regiono gyventojų.

Prieštaringa sielovadininkų dinamika

Bažnytinėje statistikoje pateikiama sielovados darbuotojų skaičiaus dinamika, kuri turi augimo tendenciją, nors labai nevienodą atskirose pasaulio dalyse. (Europoje ir Australijoje kunigų mažėja.) 2007 metų pabaigoje pasaulyje buvo 408024 katalikų kunigai (per vienerius metus jų skaičius išaugo 762), iš kurių 272431 dieceziniai kunigai (išaugo 1340) ir 135593 kunigai vienuoliai (sumažėjo 578).

Tendencija, kad diecezinių kunigų skaičius, nors lėtai, bet nuolat didėjo, o kunigų vienuolių skaičius mažėjo, išsilaikė visais XXI amžiaus metais. Tarp 2000 ir 2007 metų diecezinių kunigų pasaulyje išaugo 2,5 proc., o kunigų vienuolių maždaug tokia pat dalimi sumažėjo. Bendras kunigų skaičius per minėtą septynerių metų laikotarpį Afrikoje ir Azijoje išaugo atitinkamai 27,6 proc. ir 21,2 proc., tuo tarpu Europoje ir Okeanijoje (Australijoje) sumažėjo atitinkamai 6,8 proc. ir 5,5 proc. Vis dėlto maždaug pusė (48 proc.) pasaulio kunigų vis dar telkiasi Europoje, kur 2007 metų pabaigoje buvo 135971 dieceziniai kunigai ir 58422 kunigai vienuoliai.

Kadangi Europoje gyvena maždaug ketvirtadalis pasaulio katalikų, tokia kunigų koncentracija Senajame žemyne rodo palyginti dar neblogą sielovadinę padėtį. (Pavyzdžiui, Amerikoje, kur gyvena apie pusė pasaulio katalikų ir tik 30 proc. planetos kunigų.) Tačiau žinant pašaukimų nepatenkinamą padėtį, ypač Vakarų Europoje, bei dvasininkų vidutinio amžiaus didėjimą, sielovados ateitis turi kelti nemažą susirūpinimą.

Tarp 2000 ir 2007 metų kandidatų į kunigystę skaičius pasaulyje išaugo 4,8 proc. ir pasiekė beveik 116000. Bendras seminaristų skaičiaus didėjimas buvo spartesnis už kunigų skaičiaus dinamiką, o tai kelia nemažą optimizmą. Tačiau, kaip minėta, atskiruose kontinentuose padėtis buvo labai nevienoda: Afrikoje ir Azijoje kandidatų į kunigystę skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo atitinkamai 21,32 proc. ir 20,35 proc. Tuo tarpu Europoje per pastaruosius septynerius metus seminaristų skaičius sumažėjo net 17 proc. Apžvalgose atkreipiamas dėmesys, kad kandidatų į kunigystę mažėjo ne tik Vakarų Europos šalyse (ypač Ispanijoje ir Belgijoje), bet ir kai kuriuose Rytų Europos kraštuose (Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje).

2007 metų pabaigoje pasaulyje buvo 54956 broliai (neturintys kunigystės šventimų) vienuoliai. Jų bendras skaičius pirmaisiais XXI amžiaus metais nežymiai mažėjo, nors dinamika atskiruose kontinentuose buvo nevienoda. Per pastaruosius septynerius metus Europoje brolių vienuolių sumažėjo 13,82 proc., Australijoje netgi 15,8 proc. O Azijoje ir Afrikoje jų skaičius išaugo atitinkamai 31,1 proc. ir 9,16 proc. Amerikos žemyne brolių vienuolių skaičius beveik nepakito.

Didžiausią susirūpinimą kelia seserų vienuolių skaičiaus mažėjimas, kurio negali kompensuoti pašaukimų gausa Afrikoje ir Azijoje. Dar prieš du dešimtmečius pasaulyje buvo beveik milijonas seserų vienuolių, o dabar jų liko mažiau kaip 750 tūkstančių. Jeigu ši tendencija išsilaikys, tai po kelių dešimtmečių gali atsitikti taip, kad seserų vienuolių liks mažiau nei kunigų. Beveik 42 proc. seserų vienuolių reziduoja Europoje, tačiau vis didesnę jų dalį sudaro atvykėlės iš Afrikos bei kitų Trečiojo pasaulio kraštų.

Statistikos sąvade taip pat nurodoma, kad 2007 metų pabaigoje Katalikų Bažnyčia turėjo 4946 vyskupus, iš kurių 3729 buvo dieceziniai vyskupai ir 1217 vyskupų vienuolių. 2008 metais popiežius Benediktas XVI įsteigė vieną naują metropoliją, septynias naujas vyskupijas ir iš viso paskyrė 169 naujus vyskupus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija