2009 m. spalio 28 d.
Nr. 76
(1768)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Vaisių derlius
bus prastesnis

Užkirsti kelią
savivaliautojų
kėslams

Kauno piliai –
pavojaus varpai

Taip nieko nebus

Iš Kunigiškių –
į Braziliją,
Argentiną, Peru...

Ūkininkų turgavietė

Katalikų Bažnyčia anglikonams siūlo naujas jungimosi sąlygas

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI
ir Anglikonų Bažnyčios primas
arkivyskupas Rovanas Viljamsas

Steigiami nauji personaliniai ordinariatai

Rengiantis popiežiaus Benedikto XVI vizitui į Didžiąją Britaniją, kuris turėtų įvykti ateinančių metų rudenį, sudaromos palankesnės sąlygos tiems Anglikonų Bažnyčios nariams, kurie nori kanoniškai įsijungti į Katalikų Bažnyčią. Apie tai buvo pranešta spalio 20 dieną Vatikane surengtoje kiek netikėtoje Tikėjimo mokslo kongregacijos prefekto amerikiečio kardinolo Viljamo Levados spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Dieviškojo kulto bei sakramentų kongregacijos sekretorius amerikietis arkivyskupas Džozefas Augustinas di Noja OP.


Pristatytas filmas apie lietuvių  lakūną

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Dr. Giedrė Kumpikaitė dėkoja
smuikininkui Vilhelmui Čepinskiui
už muzikinį filmo apipavidalinimą

Neseniai Lietuvos aviacijos muziejuje (Kaunas, Veiverių g. 132) įvyko filmo apie lakūną Julijoną Kumpikevičių-Kumpiką (1909–1985) premjera. Tai Tautos fondo pirmininkės dr. Giedrės Kumpikaitės pasakojimas apie tėvą lakūną, jo aistrą aviacijai ir istorinį skrydį iš Prahos į Kauną bei tolimesnį gyvenimą išeivijoje. Salėje susirinko Lietuvos aviacijos veteranai, lakūnai, aviacijos istorikai, žurnalistai, J. Kumpiko giminaičiai.


Anykščiuose viešėjo Latvijos ir Estijos bibliotekininkės

Vytautas BAGDONAS

Maduonos ir Raplos bibliotekų
darbuotojų delegacijos
su anykštėnais rajono savivaldybėje.
Kairėje – Anykščių rajono savivaldybės
administracijos Švietimo, kultūros
ir sporto skyriaus vedėja Vida
Dičiūnaitė, ketvirtas – Anykščių
rajono meras Sigutis Obelevičius,
šeštas – L. ir S. Didžiulių viešosios
bibliotekos direktorius Romas Kutka,
dešinėje – Anykščių rajono
savivaldybės administracijos
direktorius Vilius Juodelis

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje apsilankė bibliotekų darbuotojai iš Maduonos (Latvija) ir Raplos (Estija).  Raplos apskrities Viešosios bibliotekos darbuotojos Anykščiuose lankėsi pirmą kartą, nes tarp anykštėnų ir rapliečių dar tiktai mezgasi bendradarbiavimo ryšiai, o Maduonos ir Anykščių  bibliotekos dalykiškai bendradarbiauja jau ne vienerius metus.


Aklieji prakalbino internetą

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Vilniaus Kalvarijų bibliotekoje
akcijos dalyviai klausosi
internetinės transliacijos

Neseniai Lietuvos bibliotekose  startavo akcija „Prakalbink internetą bibliotekoje“. Per šį švietėjiško pobūdžio renginį 65-iose šalies viešosiose bibliotekose regėjimo negalią turintys gyventojai kartą per savaitę galės internetu išklausyti keturių paskaitų ciklą, pabendrauti su specialistais, dirbančiais su aklaisiais ir silpnaregiais, taip pat pasitarti su medikais bei psichologais, pasisemti aktualios informacijos apie įsidarbinimo, sveikatos, švietimo ir laisvalaikio galimybes.


Paroda istoriko Antano Tylos jubiliejui

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Paroda apie istoriką Antaną Tylą
„Lietuvių istorinės
savimonės tyrinėtojas“

Mokslininkui istorikui, visuomenininkui, Pasaulio anykštėnų bendrijos vadovui prof. Antanui Tylai spalio 28 dieną sukanka 80 metų. Jubiliejaus proga Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje organizuota kraštiečio išleistų, parengtų, sudarytų bei bibliotekai dovanotų knygų ir fotografijų paroda „Lietuvių istorinės savimonės tyrinėtojas“. Žymus istorikas yra parengęs ir išleidęs nemažai monografijų, istorijos šaltinių leidinių, paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų istorinėmis temomis. Pasak doc. Edmundo Rimšos, A. Tyla – plačios erudicijos istorikas. Jį jaudina ir skrupulingam tyrinėjimui atsidėti verčia XVI ir XVII a. LDK valstybiniai, politiniai, diplomatiniai, kariniai ir kitokie santykiai su Rusija, Švedija ir kitomis valstybėmis. Jaudina XIX a. antrosios pusės lietuvių tautinio atgimimo klausimai, spaudos draudimo byla ir knygnešystės fenomenas. Visa tai galima rasti ir istoriko mokslinėse publikacijose, ir daugelyje publicistinių straipsnių, kuriuos parašyti A. Tyla jaučia ir pilietinę pareigą.


Senelių namuose – apie maldaknygės autorę Adelę Dirsytę

Asta LUKŠAITĖ

Domas Akstinas ir Snieguolė
Jurskytė-Akstinienė
prie A. Dirsytės įvairiomis kalbomis
išleistų maldaknygių parodos

Spalio 5 dieną Kauno Panemunės senelių namuose garbės bajorė Snieguolė Jurskytė-Akstinienė ir Domas Akstinas skaitė paskaitą „Adelė Dirsytė – tėvynės meilės pavyzdys“, veikė tremtinės A. Dirsytės įvairiomis kalbomis išleistų maldaknygių paroda. Tūkstantaisiais Lietuvos vardo metais prisimename tuos, kurie savo gyvenimu ir darbais prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, jos stiprinimo ir garsinimo pasaulyje. Viena tokių Lietuvai pasišventusių yra Adelė Dirsytė, kurios šimtosios gimimo metinės jau paminėtos Kaune, Vilniuje ir jos gimtojoje Šėtos parapijoje.


Kas jau padaryta, tai padaryta

Marija MACIJAUSKIENĖ

Ministerijos vizitatoriai atvažiavo!
Iš kairės: muziejaus direktoriaus
pavaduotojas K. Žitkus, P. Stauskas,
St. Čipkus

Kauno dailininkai tyliai paminėjo beveik 40 gražiausių savo metų M. K. Čiur-lionio nacionaliniam dailės muziejui atidavusio iškilaus tapytojo ir akvarelės meistro Petro Stausko 90-ąjį gimtadienį (mirė 2003 m. kovo 1 d.). Tyliai.

Pradėsiu pasakojimą nuo mudviejų su P. Stausku skaudžios patirties. Abu buvom atleisti, kiekvienas iš muziejaus, kuriame dirbome, direktoriaus pareigų to paties kultūros ministro Jono Bielinio. Abiem teko nacionalines idėjas platinančiojo kaltė. P. Stauskas buvo atleistas be jokio perspėjimo, jau bręstant Atgimimui.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija