Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Įvykiai, suartinę lietuvių ir vengrų tautas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Aktorius Tomas Vaisieta (dešinėje) pasakoja apie 1956 metų Vengrijos revoliucijos įvykių atgarsius Vilniaus konservatorijoje. Antras iš dešinės – Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Peteris Noško-Horvatas

Prieš trejetą metų Lietuvoje buvo iškilmingai paminėtos 1956 metų Vengrijos  revoliucijos 50-osios metinės: organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, atidaryta archyvinių nuotraukų paroda, prie Aušros Vartų sienos atidengta atminimo lenta, kuri tapo lietuvių ir vengrų tautų solidarumo, kovos už laisvę simboliu. Kasmet prie šios atminimo lentos Vengrijos Respublikos ambasados bei Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos (pirmininkas dr. Vytautas Grinius) rūpesčiu organizuojamas  minėjimas. Spalio 29 dieną į minėjimą susirinko gausus būrys žmonių. Nepaprastasis ir įgaliotas Vengrijos Respublikos ambasadorius Peteris Noško-Horvatas prie  atminimo lentos pasakė įsimintiną kalbą ir padėjo vainiką. Jis įsitikinęs, jog 1956 metų įvykiai suartino lietuvių ir vengrų tautas. Istorinis moralumas įrodamas pavieniu asmeniniu pavyzdžiu. Narsūs yra tie, kurie 1956 metais išėjo į Vilniaus ir Kauno gatves paremti už laisvę kovojančios vengrų tautos. Tada jauni lietuviai, vyrai ir moterys, gavo laisvės pamoką. Jie garsiai šaukė: „Laisvė Vengrijai“. Mes savo širdimis dabar girdime šitą balsą. Kai  ateina mūsų nacionalinės šventės diena, sakau savo sūnui: „Žiūrėk, Daineli, moralumo pamokos išmokstamos ir įrodomos asmeniniu pavyzdžiu, elgesiu, pažiūromis. Aš tai išmokau iš savo tėvo, jis – iš mano senelio. Tai tradicijos galia. Laisvė ir demokratija įrodoma asmeniniu pasiaukojimu. Nė viena tauta negali būti laisva, kol nelaisvos kitos tautos“. Ambasadorius prisiminė mūsų 1991 m. sausio 13-osios kovotojus ir žuvusiuosius.

Aktorius Tomas Vaisieta papasakojo apie 1956 metų Vengrijos revoliucijos įvykių atgarsius Vilniaus konservatorijoje: „Studentai norėjo atlikti didelius darbus, tačiau tada mūsų ginklas buvo tik žodis. Perskaičius patriotinius tekstus, studentai skandavo „Laisvė! Laisvė!“ Paskui sekė nemalonumai, vos nepašalino iš aukštosios mokyklos.“ Aktorius savo kalbą baigė žodžiais: „Tegyvuoja laisvė Vengrijoje ir Lietuvoje!“

Tolesniam bendravimui buvome pakviesti į ambasadoriaus rezidenciją Antakalnyje. Čia kalbą pasakė Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, o Lietuvos  ir  Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas dr. Vytautas Grinius gausių svečių akivaizdoje įteikė padėkos raštus UAB „Dogas“ direktoriui Egidijui Vakarinui, verslininkui Simui Ramučiui Petrikiui bei Nemenčinės miškų urėdijos urėdui Eligijui Ryškui – kilniems rėmėjams, kurių dėka įamžintas LDK vengrų kilmės karvedžio Kasparo Bekešo atminimas – atidengtas obeliskas už Vilnelės, buvusio jo vardu vadinamo kalno papėdėje.

Vilnius

© 2009 „XXI amžius“