2009 m. lapkričio 11 d.
Nr. 79
(1771)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Apie sunkmečio valdymo būdus

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Spalio 29 dieną Vilniuje vyko konferencija „Alternatyvūs sunkmečio valdymo būdai“. Konferenciją organizavo Jungtinio demokratinio judėjimo skyrius „Varpas“, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Lietuvos medikų profesinė sąjunga, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, Paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga. Į ją atvyko apie 100 dalyvių: ne tik vilniečiai, bet ir aktyvūs piliečiai iš Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio. Didžiąją dalį konferencijos dalyvių sudarė Jungtinio demokratinio judėjimo ir įvairių profsąjungų aktyvistai. Konferencijai pirmininkavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė ir Jungtinio demokratinio judėjimo valdybos narys Vytautas Bakas.

Pirmasis pranešimą skaitė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas. Jo teigimu, vienas pagrindinių korupcijos stabdžių yra visuomenė. Paskutiniu metu Lietuvoje vis labiau įsigali šešėlinė ekonomika, daugėja mokesčių slėpimo ir nelegalaus darbo atvejų. Visuomenė turėtų gauti išsamią informaciją apie viešuosius pirkimus. Būtent viešųjų pirkimų srityje klesti korupcija. Korupcijos atskleidimui daug padeda apie korupcijos faktus, įvarius finansinius nusikaltimus pranešantys asmenys. Būtent jų dėka atskleidžiama daug korupcijos atvejų savivaldybėse, valstybės institucijose. Svarbu, kad žmonės būtų apsaugoti nuo galimo keršto. Finansinių nusikaltimų prevencijoje pirmiausia pastebimos trys grupės – liudytojai, informatoriai ir žurnalistai, o ketvirta svarbi grupė – pranešėjai tarsi lieka nuošalyje. TILS užsakymu neseniai atlikta Lietuvos gyventojų socialinė apklausa. 85 proc. apklausos dalyvių palaiko pranešėjus, tačiau tik 25 proc. patys praneštų apie nusikaltimus. Yra nemažai pavyzdžių, kai aktyvūs piliečiai padeda išsaugoti dideles sumas. Štai valstybės turto už 28 milijonus litų išsaugojo Valstybės kontrolės pareigūnė N. Juraitytė. Jos drąsos ir sumanumo dėka pavyko išsaugoti dalį „Lietuvos kuro“ turto, nors didžioji įmonės turto dalis buvo išgrobstyta. Kiekvienais metais gana daug žmonių praneša apie įvarius pažeidimus – sulaukiama iki 50 tūkstančių skundų. Net 37 proc. pranešimų pasiteisina, o 46 proc. STT bylų pradedama dėl gautų skundų. Vis dėlto mūsų šalyje dar daug baimės. Apie įvairių pažeidimų faktus kartais nepranešama todėl, kad bijoma. Reikia realių apsaugos įstatymų. Pranešėjų apsaugos įstatymai jau priimti Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, artimiausiu metu tokius įstatymus ketinama priimti Slovakijoje. Visuomenės, įvairių pilietinių judėjimų įtaka gali padėti tiek tokių įstatymų priėmimui, tiek korupcijos prevencijai.

Sociologo Tomo Tamaliūno teigimu, krizė suteikia unikalią galimybę įvesti progresinius mokesčius. Ir būtent profsąjungos turėtų paraginti valdžią tai padaryti. Progresinių mokesčių sistema faktiškai egzistuoja ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje jau atėjo laikas esminėms ekonomikos reformoms, nes dabar mūsų krašte egzistuoja socializmas turtingiems ir kapitalizmas skurdžiau gyvenantiems. T. Tamaliūno nuomone, dar daug rezervų taupyti turi valdymo išlaidos. Nemažai pavyktų sutaupyti apribojus valdininkų atlyginimų priedus ir sumažinus komandiruočių į užsienį skaičių, atsisakius privilegijų.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė kalbėjo apie chaotišką Lietuvos ekonomikos būklę, socialinio teisingumo klausimus ir kitas aktualijas. Jos teigimu, 99 proc. Lietuvos žmonių turi menką supratimą apie ekonomiką ir dažnai skleidžiami įvairūs mitai, iš piršto laužti prasimanymai. Kai kurie politikai užsiima populizmu, sureikšmina verslo struktūrų reikšmę ir žemina medikus, mokytojus, policijos pareigūnus, be kurių visuomenės egzistavimas tiesiog neįmanomas. Didžiulė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) įtaka – tikra katastrofa. LLRI skleidžiami mitai prasilenkia su tikrove. Privatizacijos vajus Lietuvoje peržengia visas ribas – yra norinčių privatizuoti netgi „Lietuvos geležinkelius“ (prisiminkime, koks likimas ištiko privatizuotas „Lietuvos avialinijas“). Dauguma Lietuvos gyventojų gauna nedideles pajamas ir susiduria su vis didėjančiomis finansinėmis problemomis. Per 80 proc. Lietuvos gyventojų pajamos siekia iki 1500 litų per mėnesį ir artimiausiu laiku jos dar sumažės. A. Maldeikienės teigimu, ypač įdomi situacija mokesčių sistemoje. Štai Vilniaus meras V. Navickas iš savo verslo per praėjusius metus uždirbo daugiau kaip 117 tūkstančių litų, o mokesčių sumokėjo tik 1050 litų. Mokytojas ar medikas nuo tokios sumos būtų sumojęs 37 tūkstančius litų. „Socialinio teisingumo čia nėra“, – teigė A. Maldeikienė.

Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) lyderis teisininkas Kęstutis Čilinskas savo pranešime pagrindinį dėmesį skyrė monopolijų pažabojimo ir korupcijos problemoms. Nuo seno žmonija ieško būdų, kaip teisingai paskirstyti materialines gėrybes, kaip rasti aukso vidurį. XX amžiaus pirmoje pusėje bolševizmo ir fašizmo plitimas ir tarpusavio kova labai pakenkė pasauliui. Tad po Antrojo pasaulinio karo pradėta iš esmės keisti ekonomines realijas – riboti monopolijas, kurti socialinės gerovės valstybes. Tačiau šiandien vėl situacija yra grėsminga – klesti galingos monopolijos, vyksta didžiulės aferos, o socialinės garantijos mažėja, daugėja skurdo apraiškų. JAV vykę garsūs skandalai atskleidė grobuoniškus korporacijų savininkų tikslus. Štai „Enron“ korporacija ilgą laiką spekuliavo akcijomis, dirbtinai kėlė jų kainas. Kai šie faktai buvo atskleisti, „Enron“ bankrutavo, milijonai žmonių patyrė nuostolius. Lietuvoje egzistuoja korupcinis ES paramos lėšų skirstymo ir pelningų valstybės užsakymų gavimo modelis. Paplitęs „otkatas“ – paramą ar pelningus užsakymus gavę verslininkai dalį sumos duoda korumpuotiems politikams ir pareigūnams. O „Leo LT“ energetinės korporacijos sukūrimas pademonstravo, kad Lietuvoje įmanoma vykdyti milijardines aferas. K. Čilinsko teigimu, ypač keista, kad į valdančiąją koaliciją gali būti įtraukta Darbo partija. Jos lyderis V. Uspaskichas ir kiti šios partijos vadovai yra teisiami dėl sunkių nusikaltimų, šios partijos atstovai yra įsivėlę į daugybę skandalų, dalyvavo stambiose finansinėse aferose. Valdžios kriminalizavimas tik dar labiau sustiprins piliečių nepasitikėjimą valdžia, skatins korupcinius procesus. Lietuvoje įsigalėjusią oligarchinę sistemą reikia naikinti, nes ši santvarka nenaudinga daugumai šalies piliečių. Būtent pilietiniai judėjimai, tokie kaip JDJ ir profsąjungos, gali tapti lemiama proveržio jėga.

Konferencijos pabaigoje vyko diskusija. Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas A. Akstinavičius pareiškė, kad Lietuvoje reikia skatinti smulkųjį verslą, išsaugoti socialines garantijas dirbantiesiems. Be to, jo teigimu, nereikėtų atsisakyti valstybinio komercinio banko sukūrimo idėjos. Verslininkas J. Viesulas teigė, kad valdžios pareigūnai dažnai neatsižvelgia į konkrečius piliečių pasiūlymus. Štai Vyriausybės kancleriui jis pateikė 10 pasiūlymų, tačiau visi jie buvo atmesti. JDJ atstovės, psichologės L. Vasiliauskienės nuomone, labai svarbu skatinti pilietinės visuomenės plėtrą. Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas K. Stoškus kvietė ir toliau plėtoti nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas, vienyti tokių organizacijų veiklą visoje šalyje. Šią idėją palaikė ir Aktyvių mamų sambūrio vadovė R. Paulavičienė. Jos nuomone, šias diskusijas reikia perkelti į regionus. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas V. Bakas pasisakė už tai, kad valstybė remtų nevyriausybinių organizacijų veiklą, tačiau rėmimo procesas turi būti skaidrus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija