2009 m. lapkričio 11 d.
Nr. 79
(1771)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Berlyno sienos griuvimo 20-metis

20-ųjų Berlyno sienos griuvimo metinių išvakarėse Vokietijos sostinėje susirinkusi minia prisiminė tas džiaugsmingas akimirkas, kurios išpranašavo komunizmo pabaigą Europoje. Pirmadienį prie Brandenburgo vartų metinių ceremonijoje drauge su šimtatūkstantine minia dalyvavo Europos lyderiai ir JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton. Palei liniją, kuria prieš 20 metų ėjo Berlyno siena, jau sekmadienį vokiečiai apžiūrinėjo tūkstantį į eilę sustatytų gigantiškų domino kauliukų. Jie buvo nuversti per pirmadienį vykusią ceremoniją. Sienos parke berlyniečiai palei buvusią sieną surišo girliandą nosinaičių, simbolizuojančių ašaras, atsisveikinimą, džiaugsmą ir mainus tarp Rytų ir Vakarų. Penktadienį buvo atidengtas 1,3 kilometro restauruotas betono sienos ruožas. Ilgiausias išlikęs Berlyno sienos fragmentas po beveik dviejų dešimtmečių buvo kruopščiai restauruotas, o menininkai iš naujo išpiešė spalvingus grafitus, kuriais siena buvo išmarginta po jos istorinio griuvimo. Nutarus restauruoti šį sienos fragmentą, beveik 90 menininkų iš viso pasaulio prieš metus susirinko atnaujinti savo kūrinių. Restauravimo projektas kainavo daugiau nei 2 mln. dolerių, jį iš dalies finansavo Berlyno valdžia. Šis istorinis paminklas yra svarbus turistų traukos centras. Ant sienos išpiešti įvairūs padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinę paveikslai. Berlyno meras Klausas Voveraitis per atidengimo ceremoniją sakė, kad išpiešta siena „yra dokumentas, kuris ateities kartoms padės įsivaizduoti, ką reiškė ši siena“.

Kaip atsirado ir buvo statoma Berlyno siena? Apie masinį bėgimą iš Rytų į Vakarų Vokietiją (perbėgo ir geriausi specialistai) ir priemones, kaip jį sustabdyti, rimtas pokalbis tarp N. Chruščiovo ir Rytų Vokietijos vadovo V. Ulbrichto įvyko 1961-ųjų rugpjūčio 1 dieną. Berlyno sienos statybos idėjos autoriumi buvo N.Chruščiovas, kuris vis dėlto palaužė VDR lyderį. Rugpjūčio 13 dieną pradėta statyti 165,7 km ilgio spygliuota viela apraizgyta siena. Vokiečiai buvo tikinami, kad siena statoma siekiant apsisaugoti nuo Vakarų Vokietijos šnipų. Taip iš esmės buvo užtvenkta nesulaikoma bėglių į Vakarus upė: vien tik per 1960 metus liniją kirto 200 tūkst. VDR gyventojų, patyrusių slaptosios policijos „Stasi“ persekiojimus. Berlyno sieną sudarė įvairiausi įrenginiai, trukdę rytų vokiečiams išvykti Į Vakarų Vokietiją: tai buvo aukšta tvora, apraizgyta spygliuota viela su ištobulintais judesio davikliais, per sieną leidžiama aukštos įtampos elektra, neutrali zona prie Brandenburgo vartų, sargybos bokšteliai su snaiperiais. Bandydami prasiveržti į laisvę čia, prie šios sienos, žuvo daugiau kaip 1200 vokiečių.

Viena iš pagrindinių Berlyno sienos griūtį 1989 metų lapkričio 9 dieną nulėmusių priežasčių buvo neapgalvotas vieno Rytų Vokietijos pareigūno pareiškimas spaudai, turėjęs padėti „išsaugoti“ komunistinį režimą. Dabar 80 metų turintis Giunteris Šabovskis, kuris anuomet buvo Rytų Vokietijos valdančiosios Komunistų partijos Centrinio komiteto atstovas spaudai, 1989 metų lapkričio 9 dieną apie 19 valandą per spaudos konferenciją iš kišenės išsitraukė popieriaus lapą ir perskaitė dekretą, kad visiems VDR piliečiams, norintiems laikinai ar visam laikui išvykti iš šalies, vizos bus išduodamos be kliūčių. Kai vienas italų žurnalistas paklausė, nuo kada tas įvyks, šiek tiek sutrikęs G. Šabovskis ekspromtu atsakė: „Kiek žinau... nuo dabar“. Tada ir prasidėjo stichiškas sienos tarp Rytų ir Vakarų Berlyno perėjimas. Tūkstančiai Rytų Berlyno gyventojų ėmė rinktis prie perėjų į Vakarų Berlyną, o suglumę Rytų Vokietijos pasieniečiai, nežinantys kaip elgtis, telefonu prašė valdžios instrukcijų. Minioms dar labiau padidėjus, vienas užtvaras buvo pralaužtas, ir iš džiaugsmo apsvaigę komunistinės šalies gyventojai, kuriems šią sieną buvo draudžiama kirsti 28 metus, pradėjo plūsti į Vakarų Berlyną. G. Šabovskis prisimena, kad sieną buvo nuspręsta atidaryti po to, kai 1989 metų spalio 17 dieną Komunistų partijos politinis biuras atstatydino konservatyvų režimo lyderį Erichą Honekerį. Dėl masinių demonstracijų Rytų Vokietijoje buvo kilusi didelė įtampa, todėl „politinis biuras paprašė vyriausybės parengti įstatymą, leidžiantį laisvai keliauti“. Šis teisės aktas buvo sukurtas per kelias savaites, o žinia apie jį paskelbta lapkričio 6 dieną. Tačiau vienas šio įstatymo sakinys buvo netinkamai suformuluotas – iš jo buvo galima suprasti, kad bus sukurta nauja vizas išduodanti institucija, todėl visuomenės protestai dar labiau sustiprėjo. Padėtį reikėjo skubiai taisyti „vyriausybės dekretu“, kurį ministrų taryba suderino lapkričio 9 dienos rytą. G. Šabovskis popieriaus lapą su šio dokumento tekstu įsikišo į kišenę, kad ši informacija „per spaudos konferenciją būtų paskelbta kiek įmanoma vėliau, kad būtų išvengta klausimų“. Tačiau paskelbus šią žinią žmonių srauto nebebuvo įmanoma sulaikyti. G. Šabovskis, kuriam buvo suversta kaltė dėl Berlyno sienos griuvimo, 1990 metų pradžioje buvo pašalintas iš Komunistų partijos. 1997 metais jis buvo nuteistas kalėti už dalyvavimą priimant potvarkį, kuriuo Berlyno sieną saugojusiems pasieniečiams buvo nurodyta šaudyti į žmones, mėginančius pabėgti į Vakarų Vokietiją. 2000 metais G. Šabovskiui buvo suteikta malonė. G. Šabovskis yra vienas iš nedaugelio buvusių aukštų Rytų Vokietijos pareigūnų, pasmerkusių komunistinį režimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija