| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Europos teismas prieš kryžius mokyklose Mindaugas BUIKA
Įpareigojimas kompensuoti moralinę žalą Mes jau esame pripratę prie įvairių Europos institucijų sprendimų, nukreiptų prieš krikščionybę, dorą, gyvybę ir šeimą. Reikia tik prisiminti gėdingą Europos parlamento spjūvį Lietuvai, kai jis savo priimta rezoliucija išpeikė tautos įstatyminį siekį apginti vaikus nuo neigiamos informacijos poveikio. Tačiau jeigu lietuvių politikai, nuolankiai linkčiodami Briuseliui (kaip buvo įpratę linkčioti Maskvai), ėmė skubiai taisyti klaidas, tai nesenas Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimas, kad kryžiai Italijos mokyklose neva kenkia vaikų emociniam vystymuisi, sukėlė tikrą protesto audrą šalies politiniuose sluoksniuose. Strasbūre (Prancūzija) posėdžiaujantis EŽTT lapkričio 3 dieną paskelbė tokį verdiktą dėl suomių kilmės Italijos pilietės Soile Lautsi ieškinio, kuri skundėsi, kad šalies vyriausybė neatsižvelgė į jos reikalavimą nuimti nuo šios katalikiškos mokyklos klasių sienų kryžius. S. Lautsi su savo italu sutuoktiniu turi 11 ir 13 metų vaikus ir yra aktyvi Ateistų ir agnostikų racionalistų (UAAR) sąjungos narė. Ši organizacija, deklaruojanti siekį, kad vaikai būtų auklėjami pagal griežtą ateistinę pasaulėžiūrą, ir kovojanti, kad iš mokyklų būtų pašalintas tikybos dėstymas, suteikė visokeriopą paramą ieškovei kelerius metus trukusioje byloje. 1954 metais įkurtame EŽTT, kuris priima ieškinius dėl prieštaringai vertinamos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų pažeidimo, dabar dirba septyni teisėjai iš Italijos, Belgijos, Portugalijos, Lietuvos, Serbijos, Vengrijos ir Turkijos. Lapkričio 3 dieną vienbalsiai priimtame sprendime, pirmininkaujant belgų teisėjai Fransuazai Tulkens, be kita ko, teigiama, kad priverstinis duotos konfesijos (katalikybės) simbolio (kryžiaus) demonstravimas viešose patalpose, ypač mokyklos klasėse, apriboja tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir vaikų teisę tikėti arba netikėti. Tiesa, EŽTT vis dėlto neišdrįso tiesiogiai pareikalauti, kad kryžiai iš Italijos mokyklų būtų pašalinti, bet jo sprendime neigiama ideologinė nuostata švento krikščionybės simbolio atžvilgiu yra akivaizdi. Sprendime nurodoma, kad nukentėjusiajai S. Lautsi valstybė turi išmokėti 5 tūkstančius eurų, kaip kompensaciją už moralinius nuostolius, taigi iš esmės suomės ateistės reikalavimams buvo pritarta. Teismas atmetė Italijos vyriausybės argumentus, kad kryžius neįpareigoja mokinių priimti ar nepriimti tam tikrų religinių pažiūrų ir kad mokinys gali nekreipti jokio dėmesio į šį simbolį ir nuo to nepriklausys jo vertinimas. Antra vertus, vyriausybė nurodė, kad kryžius yra ne tik konfesinis, bet ir universalus simbolis, tautos kultūrinio tapatumo dalis, išreiškiantis teisingumo, atleidimo ir meilės vertybes. Jis neverčia išpažinti kokios nors apibrėžtos doktrinos, todėl negali varžyti netikinčių ar nekrikščionių mokinių ir jų tėvų laisvės. Nacionalinė žinių agentūra ANSA pranešė, kad Italijos vyriausybė pateiks apeliaciją dėl, jos nuomone, neteisingo ir ideologizuoto EŽTT sprendimo. Vieninga Italijos politikų kritika Daugelis šalies ministrų ir beveik visų politinių partijų veikėjai savo pasisakymuose su italams būdingu įkarščiu reagavo į šį Europos teisminės institucijos verdiktą. Italijos švietimo ministrė Marija Stela Gelmini priminė, kad Italijos konstitucija pripažįsta ypatingą katalikų religijos vertę, todėl EŽTT sprendimas šalyje gali būti vertinamas kaip antikonstitucinis. Ji taip pat priminė, kad kryžius yra brangus italų kultūros simbolis ir jo pašalinimas reikštų mūsų pačių savasties dalies pašalinimą. Todėl jokiam ideologiniam Europos teismui nepavyks ištrinti mūsų tapatumo gindami kryžius mokyklose mes giname savo tradicijas. Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis, patvirtinęs, kad vyriausybė pateiks apeliaciją dėl EŽTT sprendimo, pasipiktinęs sakė, jog jį galima vertinti kaip fatališką smūgį Europos vertybėms ir teisėms. Ypač nesuprantama, kad išpuolis prieš krikščionybę surengtas būtent tada, kai stengiamasi sutaikinti įvairias religijas, pažymėjo Italijos diplomatijos vadovas. Šalies žemės ūkio ministras Luka Dzaja, pavadinęs EŽTT sprendimą gėdingu ir abstrakčiai pseudodemokratiniu, pažymėjo, jog tai išpuolis prieš visas Europos tautas, suformuotas krikščioniškos civilizacijos. Be šio tapatumo nebūtų tautų ir be krikščionybės nebūtų Europos, sakė L. Dzaja. Buvęs Italijos kultūros ministras Rokas Butiljonė, kurio kandidatūra į Europos Komisijos narius Briuselyje buvo atmesta dėl krikščioniško homoseksualizmo vertinimo, EŽTT sprendimą dėl kryžių pavadino pasibjaurėtinu. Jis sakė, kad reikalavimas pašalinti šį simbolį iš mokyklų turi būti kategoriškai atmestas, nes Italija turi savo kultūrą, savo tradicijas ir savo istoriją. Tie, kurie atvyksta gyventi tarp mūsų, turi suprasti ir priimti šią kultūrą ir šias tradicijas. Opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos vadovas Pieras Ferdinandas Kazinis pažymėjo, kad minėtas EŽTT sprendimas yra pirmoji pasekmė to, kad Europos vyriausybės atsisakė nuorodos į krikščioniškąsias šaknis naujojoje žemyno Konstitucijoje. Dabar europinės institucijos lieka bestuburėmis, kai reikia apginti krikščioniškosios civilizacijos vertybes ir simbolius. Netgi kairiųjų Demokratų partijos lyderis Pieras Luidžis Berzanis pripažino, kad EŽTT sprendimo auka tapo sveikas protas, nes kėsintis į senąsias tautos tradicijas niekam nevalia. Vatikanas nurodo ideologinį braižą Šventojo Sosto nuostabą ir apgailestavimą dėl Europos žmogaus teisių teismo verdikto kryžių byloje išsakė Vatikano informacijos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis. Kalbėdamas Vatikano radijui jis pažymėjo, kad kryžius visada buvo suprantamas kaip Dievo meilės, vienybės ir artumo visai žmonijai ženklas. Todėl reikia apgailestauti, kad kažkas jį traktuoja kaip skaldymo, atskyrimo ar laisvės varžymo ženklą. Taip tikrai nėra ir tą suvokia Italijos žmonės. Ypač liūdina siekis išstumti šį fundamentalų religinių vertybių simbolį iš švietimo sistemos, pažymėjo tėvas F. Lombardis. Kunigas jėzuitas sakė, kad tokie siekiai ir veiksmai yra klaidingi bei trumparegiški, kadangi religija duoda svarų įnašą į asmenybės brandą bei moralinį augimą ir yra esminė civilizacijos komponentė. Todėl faktą, kad žmogaus teises ginantis Europos teismas neleistinai kišasi į reikalus, giliai susietus su Italijos žmonių istoriniu, kultūriniu ir dvasiniu tapatumu, galima pripažinti tiesiog šokiruojančiu išpuoliu. Tokie sprendimai tikrai nepasitarnauja Europos vienybės idėjai, kuriai Italijos katalikai iš pat pradžių rodė stiprią paramą. Tai rodo ir siekį ignoruoti tą vaidmenį, kurį krikščionybė suvaidino europietiško tapatumo formacijoje ir kuris buvo ir lieka esminis. Šventojo Sosto nuolatinis atstovas Europos Taryboje vyskupas Aldas Džordanas savo komentare atkreipė dėmesį į akivaizdų ideologinį braižą ir įvertino tai kaip pastangą pakeisti nusistovėjusią realybę: Bet, mano giliu įsitikinimu, Europai kaip tik labai reikia pagarbos žmonių gyvenimui, jų tradicijoms. Jeigu mes toliau stengsimės sunaikinti savąjį tapatumą, sunku bus kalbėti apie ateities viziją. Dabar Europoje, užuot tarnavus žmonių ir tautų savitumui ir ieškojus bendrystės tarp tų tapatumų įvairovės, pradedama bijotis mūsų tapatumo ir mūsų tradicijų. Europos teismo verdiktas dėl kryžių atspindi radikalaus laicizmo koncepcijos stiprėjimą. Ji yra priešinga sveikai pasaulietiškumo sampratai, nes siekia visiškai išstumti religiją iš viešojo gyvenimo ir sukuria tuščią erdvę. Vyskupas A. Džordanas pažymėjo, kad laicizmo koncepcija yra pasenusi ir atgyvenusi, svetima tam, ką Europos žmonės tikrai jaučia ir kuo gyvena. Todėl reikia sugrįžti prie tokio pasaulietiškumo, kuris sukuria erdvę visiems pozityviems įnašams į žmogaus socialinę ir dvasinę egzistenciją ir atsiliepia į didžiąsias žmonijos problemas. Paklaustas, ką jis galvoja apie susidariusią situaciją, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė ne be skaudžios ironijos nurodė, kad šioje trečiojo tūkstantmečio Europoje mums paliekamos tik Helovino šmėklos, bet atimami brangiausi simboliai. Pripažinęs, jog tai yra didelis praradimas, kardinolas sakė, jog reikia visomis išgalėmis ginti mūsų tikėjimo ženklus ir tiems, kurie tiki, ir tiems, kurie netiki. Jis pabrėžė, kad Vatikanas vertina Italijos vyriausybės pastangas pasipriešinti EŽTT sprendimui ir viliasi, kad kitų Europos šalių vadovai seks šiuo pavyzdžiu. Vatikano valstybės sekretorius paaiškino, jog norėtų katalikų politikų aktyvesnio veikimo ginant savo tikėjimą ir jo simbolius, kadangi Šventasis Sostas negali tiesiogiai kištis į Europos teismo sprendimus. Europos vyskupai skelbia pavojų Savo susirūpinimą dėl kryžiaus uždraudimo išreiškė Italijos ir kitų Europos šalių vyskupų konferencijos. Italų katalikų episkopato pareiškime patvirtinama, kad EŽTT sprendimas atspindi dalinį ir ideologinį požiūrį. Toks požiūris Strasbūro teismo verdikte kelia dar didesnę sumaištį jau ir taip vertybinę orientaciją praradusiame pasaulyje, teigė Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas Genujos arkivyskupas kardinolas Andželas Banjaskas. Anot italų episkopato, sprendime neatsižvelgiama, kad kryžiaus laikymas viešose vietose visiškai derinasi su pripažinimu, jog katalikybės principai yra italų tautos istorinio paveldo dalis, ką konstatuoja ir 1984 metais atnaujintas Italijos ir Šventojo Sosto konkordatas. Ganytojai taip pat nurodė į nacionalinio tapatumo atskyrimo nuo kultūrinių bei dvasinių ištakų pavojų. Todėl priešiškumas kiekvienai politinei ar kultūrinei nuorodai į religiją, įskaitant tikėjimo simbolių šalinimą iš viešų vietų, vertintina kaip sveiko pasaulietiškumo degeneracija. Austrijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas Europos žmogaus teisių teismo sprendimą pavadino tiesiog nepriimtinu. Ganytojas pasirėmė Austrijos pavyzdžiu, kad visose mokyklose valstybinėse ar privačiose kur daugumą sudaro besimokantys krikščionys, klasėse privalo būti kryžius. Tai įrašyta mūsų Konstitucijoje, pabrėžė kardinolas Chr. Šionbornas. Kryžius nepažeidžia religijos laisvės, kaip ir nepažeidžia laisvo kitų tikybų išpažinimo. Jo įsitikinimu, kryžius klasėje skelbia, kad meilė yra stipresnė už mirtį. Visas austrų ir europiečių tapatumas remiasi šiuo simboliu. Todėl Strasbūro teismo sprendimas jokiu būdu nepasitarnauja Europai. Žemynas gali turėti ateitį, jeigu neatmeta savo šaknų ir kryžius kaip tik yra šių šaknų simbolis. Savo neslepiamą pasipiktinimą EŽTT verdiktu dėl kryžių draudimo išreiškė ir Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Peremyslio arkivyskupas Juzefas Michalikas. Jo nuomone, Europoje stiprėjantis agresyvus sekuliarizmas siekia išplėšti iš žmonių jų dvasinį bei antgamtinį dėmesį ir religiją užsklęsti į privačią sferą. Lenkijos episkopato vadovo teigimu, krikščionys turi pakilti ginti Europos vertybių paveldą: Mums reikia sekti žydų ir musulmonų pavyzdžiu, kurie atkakliai gina savąsias religijas ir tapatumą. Čia svarbu pastebėti, kad tarp Strasbūre verdiktą priėmusių teisėjų buvo ir Turkijos atstovas, o šioje šalyje absoliuti gyventojų dauguma yra musulmonai. Ta proga Turkijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas, vyskupas Luidžis Padovėzė priminė, kad Turkijos mokyklose yra tik islamo simboliai ir netgi katalikų vaikai privalo lankyti islamo tikybos pamokas. Apie kokią religijos laisvę ir pagarbą tapatumui galime kalbėti, jeigu Europos žmogaus teisių teismas turi narį iš šalies, kurioje religijos laisvė nėra gerbiama, sakė vyskupas L. Padovėzė. Sprendimas naudingas ateistams Vis dėlto nei Turkijos teisėjas, nei stačiatikių daugumą turinčios Serbijos atstovas negalėjo nulemti šio sprendimo, nes Europos žmogaus teisių teisme dabar vyrauja būtent katalikiškų šalių juristai, o nuosprendis buvo priimtas vienbalsiai. Daugumos stebėtojų nuomone, Strasbūro teismo interpretacijose aiškiai juntamos ideologinės nuostatos, kurios ignoruoja žemyno istorijos ir kultūros visumą. Vatikano radijo pateiktame buvusio Italijos Konstitucijos teismo pirmininko Čezarės Mirabelos komentare teigiama, kad Strasbūro teismo nutarime pirmenybė suteikta laisvei nuo religijos (ir nuo religinių simbolių), tolerancijos priedanga privilegijuojant tuos, kurie nenori religinės kultūros simbolių viešose institucijose, prieš tuos, kurie nori. Bet ar tada valstybės neutralumas, klausia Č. Mirabela, netampa būdu išstumti religinį dėmenį iš viso viešojo gyvenimo panoramos? Tačiau jei taip, tada neutralumas prieštarauja pats sau: vardan tolerancijos elgiamasi netolerantiškai tikinčiųjų daugumos atžvilgiu. Kitame Vatikano radijo komentare pažymima, kad EŽTT įtaką padarė Prancūzija, kurioje reziduoja šis teismas ir kuriai būdingas radikaliai sekuliaristinis valstybės institucijų ir religijos santykių modelis. Pagal šį modelį, kuris pastaruoju metu vis labiau kritikuojamas ir tarp prancūzų, valstybės neutralumas religijų atžvilgiu yra sutapatinamas su visišku tikėjimo, jo argumentų ir įžvalgų, etikos ir galiausiai simbolių išstūmimu iš viešosios institucinės erdvės. (Teigiama, kad kunigui su sutana negalima pasirodyti valstybinėje mokykloje, nes tai pažeidžia jos neutralumą.) Nesunku pastebėti, kad prancūziškasis modelis, nors ir tvirtina, kad tokiu apsivalymu suteikia vienodą statusą ir vienodas galimybes visiems įsitikinimams religiniams ir nereliginiams faktiškai yra palankesnis netikintiems nei tikintiems. Jis privilegijuoja vadinamąją negatyvią religijos laisvę laisvę netikėti. Todėl Strasbūro teismas, religinius simbolius laikydamas religijos dalimi, pritarė ateistės S. Lautsi reikalavimui pašalinti kryžiaus simbolius iš mokyklos. Teismas suteikė pirmenybę jai, o ne daugumai tėvų ir mokinių, kurie nėra nusiteikę prieš kryžių ar pageidauja kryžiaus ženklo viešose erdvėse tiek kaip religinio, tiek kaip Italijos istorinio ir kultūrinio simbolio. Verta pridurti, kad prancūziškam teisiniam modeliui (kuris pradėjo teoriškai formuotis XVIII pabaigoje Prancūzų revoliucijos išvakarėse ir buvo užbaigtas XX amžiaus pradžioje, kai vyravo masonų ideologinės nuostatos) didelės įtakos turėjo kai kurios minties srovės, religijos esme laikiusios iracionalumą, kuris neva kenkia žmogaus protui, demokratijai, mokslo pažangai ir pan. Todėl šis prancūzų modelis yra svarbus ne nereligingiems asmenims, bet pirmiausia tiems, kurie savo pasaulėžiūra aktyviai kovoja su religija. Valdžiai esant jų rankose valstybės neutralumas religijos atžvilgiu tampa siekiu apskritai eliminuoti religiją, kaip tai patvirtino praėjusieji ateistinio komunizmo dešimtmečiai Vidurio ir Rytų Europoje. Štai kodėl Ateistų ir agnostikų racionalistų sąjunga EŽTT sprendimą pavadino epochinės reikšmės potvarkiu.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |