2009 m. lapkričio 18 d.
Nr. 81
(1773)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežius įvertino istorinę astronomijos reikšmę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI apžiūri
iš Marso nukritusio meteorito gabalėlį

Šventasis Tėvas susipažįsta
su Vatikano observatorijoje
įrengta ekspozicija

Tikėjimas ir protas pažinimo sintezėje

Šiemet Vatikano renginiuose didžiausias dėmesys skiriamas celebruojamiems Kunigų metams, tačiau nepamirštama ir Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtų Tarptautinių astronomijos metų tema ir 400 metų sukaktis nuo to laiko, kai žymusis italų astronomas Galileo Galilėjas pirmą kartą panaudojo teleskopą stebėti dangaus kūnams. Ta proga garsioji Vatikano observatorija (Specola Vaticana) neseniai surengė tarptautinį mokslinį kongresą, kurio dalyvius spalio 30 dieną audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI. Sveikindamas mokslininkus, kuriuos buvo atlydėjęs Vatikano valdytojas kardinolas Džovanis Lajolas, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad mokslinė pažanga turi būti priimta ir apmąstyta tikrosios tiesos paieškos dvasioje.

Priminęs G. Galilėjų (1564–1642) ir kontraversijas jo santykiuose su Bažnyčia, popiežius Benediktas XVI padėkojo mokslininkams, kad jie  išanalizavo astronomo bažnytinio pasmerkimo kontekstą. (Inkvizicijos tribunolas 1633 metais buvo uždraudęs G. Galilėjui skelbti, kad žemė sukasi apie saulę, priskyrus tokias tyrimais patvirtintas nuostatas galimai erezijai. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas, o galutinį tašką italo astronomo reabilitacijai padėjo 1992 metais popiežiaus Jono Pauliaus II sudaryta speciali Vatikano komisija.)

Popiežius Benediktas XVI nuolat pabrėžia, kad religija ir etikos principų besilaikantis mokslas visiškai nekonfliktuoja ir kad „tikėjimas ir protas kartu tarnauja integraliam žmogaus ir jo vietos visatoje supratimui“.)

Nurodęs į XVI–XVII amžiaus atradimų svarbą astronomijos mokslui, Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams priminė, kad pirmoji Vatikano observatorija buvo įkurta 1578 metais. 1582 metais Romos Kolegijos jėzuitų mokslininkų tyrimų pagrindu tuometinis popiežius Grigalius XIII įvedė naująjį kalendorių (vadinamąjį Grigaliaus kalendorių), kuriuo pasaulyje naudojamasi iki šiol. Šiuolaikinio mokslo tėvai savo tyrimuose vadovavosi humanistinių idėjų sinteze, kurios aktualumas išliko ir gal yra net dar didesnis dabartinių technologijų epochoje, aiškino Popiežius. „Kas gali paneigti, kad atsakomybė už žmonijos ateitį ir tikroji pagarba gamtai, mus supančiai aplinkai reikalauja – šiandien labiau nei bet kada – rūpestingo stebėjimo, kritinio vertinimo, kantrybės ir disciplinos, kuri yra esminė šiuolaikinei mokslinei metodikai, – kalbėjo Benediktas XVI. – Didieji praeities atradimų epochos mokslininkai primena mums, kad tikrasis pažinimas visada yra nukreiptas į išmintį, skatina neužmerkti proto akių, bet kviečia pakelti žvilgsnį į aukštesnę dvasinę realybę“. Tik taip suprastą ir priimtą pažinimą galima vadinti tikrai išlaisvinančiu“.

Šventasis Tėvas pabrėžė, jog svarbu apmąstyti šiuolaikinės kosmologijos patvirtintą faktą, kad nei žmonija yra vienintelė visatoje, nei žemė yra visatos centras. Yra gausybė galaktikų su savomis žvaigždėmis ir planetomis. Šie svarstymai – didelis Tarptautinių astronomijos metų iššūkis, aiškinantis žmogaus vietą ir paskirtį visatoje. Toje žvaigždėto dangaus kontempliacijoje popiežius Benediktas XVI pakvietė įsiklausyti į psalmės autoriaus pagarbų šauksmą Viešpačiui: „Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai, kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Ps 8, 4-5). Popiežius Benediktas XVI palinkėjo mokslininkams, kad šiuose svarstymuose pakankamas dėmesys būtų skirtas pačiam Kūrėjui, kurio Meilė buvo pagrindinis motyvas viskam atsirasti. Ši meilė, anot didžiojo italų poeto Dantės Aligjerio, „judina saulę ir kitas žvaigždes“.

Pašventintos naujos observatorijos patalpos

Kongreso dalyviai aplankė Vatikano teritorijoje esantį Vėjų bokštą, kurioje veikė pirmoji Vatikano observatorija. 1935 metais observatorija buvo perkelta į Popiežiaus užmiesčio vasaros rezidenciją Kastelgandolfą, kadangi Romoje dėl atmosferos užterštumo ir nakties gatvių apšvietimo dangaus skliautą stebėti pasidarė sunku. 1981 metais Vatikano observatorija įkūrė naują tyrimų centrą Arizonos kalnuose (JAV), kur bendradarbiaujant su vietos universitetu buvo sumontuotas vienas galingiausių pasaulio teleskopų.

Tačiau Kastelgandolfas ir toliau liko pagrindine Vatikano observatorijos būstine, kurioje dirba 15 mokslininkų, kuriems tradiciškai vadovauja tėvai jėzuitai. Čia yra ir turtingiausia astronomijos biblioteka, kurioje sukaupta per 22 tūkstančius knygų, įskaitant senovinius didžiųjų mokslininkų – N. Koperniko, G. Galilėjaus, I. Niutono, Keplerio raštus, taip pat įrengta meteoritų, istorinių teleskopų ir kitų matavimo prietaisų ekspozicija. Vatikano observatorijoje kasmet rengiami vasaros kursai jauniesiems astronomams, rengiamos mokslinės konferencijos.

Rugsėjo 17 dieną popiežius Benediktas XVI Kastelgandolfe pašventino naujas observatorijos patalpas, apžiūrėjo ekspoziciją ir bendravo su čia dirbančiais mokslininkais. Šventajam Tėvui netgi buvo leista rankose palaikyti vadinamąjį Naklos meteoritą – iš Marso planetos atskilusio meteorito fragmentą, 1911 metais rastą Naklos vietovėje Egipte, prie Aleksandrijos miesto. Popiežius Benediktas XVI atidžiai apžiūrėjo apie 170 gramų sveriantį prisodrintą anglies akmenį. Buvęs ilgametis Vatikano observatorijos direktorius jėzuitas kunigas Džordžas Kojnas (dabar jai vadovauja argentinietis tėvas Chozė Gabrielius Funezas SJ) JAV katalikų žinių agentūrai CNS sakė, kad mokslininkai labai džiaugėsi Šventojo Tėvo vizitu ir nuoširdžiu pokalbiu: „Tai buvo nuostabu, nes rodo, kad Popiežius asmeniškai domisi mūsų darbais. Pagaliau, tai yra jo observatorija“.

Beje, Vatikano muziejuje veikia speciali paroda „Astruno 2009“, skirta Tarptautiniams astronomijos metams, kurią  spalio 16 dieną atidarė Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas arkivyskupas Džanfrankas Ravazis. Šią parodą, veikiančią iki sausio 16 dienos, kartu su Vatikano observatorija parengė Italijos nacionalinis astrofizikos institutas. Ekspozicija su senaisiais teleskopais, kitais astronomijos mokslo įrankiais, manuskriptais, dangaus skliauto žemėlapiais iš tikrųjų yra unikali. Tokios parodos XX amžiuje buvo surengtos tik du kartus (1929 ir 1958 metais), todėl vykstantiems į Romą tikrai verta ją apžiūrėti.

Parodos kuratorė Ileana Kiniči žurnalistams sakė, kad Vatikanas ir Italija turi turtingiausią pasaulyje astronomijos įrankių paveldą. Ekspozicijoje svarbi vieta skirta pačiam G. Galilėjui, kur eksponuojami kai kurios jo rankraščiai ir pirmosios XVII amžiaus pradžios raštų publikacijos. Čia taip pat galima pamatyti amerikiečių pagamintą G. Galilėjaus teleskopo dublikatą (originalas saugomas Florencijos mokslo istorijos muziejuje). Įspūdingas yra tarp 1910 ir 1921 metų atliktas „Dangaus žemėlapio“ („Carte du Ciel“) projektas – stiklo plokštelėse seserų vienuolių rūpestingai išdėliotos tūkstančių žvaigždžių koordinatės.

Tarp kitų pirmą kartą rodomų eksponatų yra iš Vatikano organizuotos 1887 metų ekspedicijos fotografijos. Tada Rusijoje buvo stebimas visiškas saulės užtemimas. Tiesa, kelionėje dalyvavusiems italų kunigams nepavyko viską užfiksuoti dėl prasto oro ir sudėtingų stebėjimo sąlygų. Parodoje demonstruojamas ir 1882 metais sukurtas aritmometras, padėjęs astronomams atlikti matematines operacijas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija