2009 m. lapkričio 20 d.
Nr. 82
(1774)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Munduro garbė

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė

„Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“ Toks pagrindinis ne tik kario, bet ir valdžią turinčio pareigūno garbės principas. Lietuvoje net kunkuliuoja įvairiausios avantiūros, aferos ir kriminalai, kardai švytruoja, žaibai žaibuoja, bet visos galvos sveikut sveikutėlės – tik garbė, orumas ir pasitikėjimas tirpte tirpsta... Bet kam tai rūpi?

Ieškodama teisybės mina tauta Golgotos takus ir takelius, o sukčiai jau seniausiai asfaltuotais vieškeliais važinėja. Laikydamiesi įstatymų piliečiai veržiasi krizinius diržus, dirželius ir netgi virveles ant kaklų, o munduruotieji – liuksusais ir leksusais tais vieškeliais rieda... Nuo didelio poniškumo ir rašto visai išėjo iš krašto ir takeliais ropinėjančius visaip skriausti įsigudrina. Tai kokį „liūtą“ iš užjūrio užleidžia ant varguolių, tai slibinu gąsdina.

Tylomis palieka tėvynę nusivylusieji, raudomis juos palydi pasilikusieji ir juodus vargelius braido dar neužaugusieji. Juos, dar mažylius, jau išnaudoja munduruotieji, garbingom mantijom karūnuotieji. Ir niekam nerūpi – nei už vaikų teisių gynimą dešimttūkstantines algas gaunantiesiems, nei prokurorinę įstatymų priežiūrą vykdantiesiems, nei Lietuvos konstitucinę santvarką saugantiems. O jeigu kuriam ir parūpo munduro garbė – tai toksai labai greitai netenka galvelės (Kiesai, Abromavičius, Pociūnas)... O be galvelės – nei munduro, nei kepurėlės nebereikia...

Antai R. Šalaševičiūtė, tris kartus raštu atsisakiusi D. Kedžiui padėti apginti nuo pedofilų jo dukrą, šiandien jau deklaruoja savo tvirtus siekius apsaugoti visų vaikų namų našlaičius nuo išnaudojimo. O kur ji anksčiau buvo, jei nei pagal raštiškus pareiškimus, nei pagal psichologų turimus duomenis negynė tiek pavienių vaikų, tiek tūkstantinių atvejų specialiosiose įstaigose? Antra vertus, kodėl ji nesirūpina antrąja auka, negi galvoja, kad aštuonis kartus teistas tėvas labiausiai tinka apsaugoti vaiką? Argi R. Šalaševičiūtė neslėpė pedofilų klano ir ar nederėtų jos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą? O jos net nenušalina nuo pareigų...

Žiūrim aukščiau. Generalinis prokuroras A. Valantinas ne tik atsikratė pedofilų bylos, bet ir padarė jiems gerą darbą, išsaugodamas J. Furmanavičiaus neliečiamumą, nes žemesnioji prokuratūra neturi teisės nušalinti teisėjo. Taigi, kolegos munduras išgelbėtas. Išgelbėti ir Kauno prokurorai, gavę papeikimėlius, pabarimėlius, o tai reiškia, kad kitų sankcijų nebus, nes negalima du kartus bausti už tą patį... Štai taip buvo įvertintas dviejų mažylių prievartavimas ir dviejų suaugusių žmonių gyvybės. Kad neatrodytų, jog kardais mojuota be reikalo, – nuspręsta D. Kedžiui atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tėvyste. Žinos, kad nevalia drumsti teisėsaugininkų palaimintos ramybės ir ieškoti teisybės. Ir kad „žurnaliūgoms“ prispaustų liežuvius, tai vienam iš jų, pagavusiam žinomą pedofilą nusikaltimo vietoje ir jį nufilmavusiam, pateiktas milijoninis civilinis ieškinys už garbės ir orumo įžeidimą jau nuteisto ir sėdinčio kalėjime nusikaltėlio...

Kita grandis – Seimas. Čia D. Kedys pasiunčia filmuotą medžiagą veiksmų, kurių per ištisus metus „nesuspėjo“ ištirti nei vaikų teisių gynėjai, nei policija, nei prokuratūra ar generalinis prokuroras. Nustėrę seimūnai kuria komisiją sėkmingam reikalo numarinimui, užuot areštavę ypač pavojingus nusikaltėlius ir iškėlę baudžiamąsias bylas jų bendrininkams valdžios institucijose. Bet kai pakvimpa svilėsiais, „neutralizuojamos“ dvi silpniausios grandys, žmogžudyste apkaltinus D. Kedį...

Tiek pedofilijos, tiek ir žmogžudystės atveju slepiami ir falsifikuojami įrodymai, akivaizdžiai rodantys teisybės neatitinkančią „pakišą“, bet vis tiek paskelbiama D. Kedžio tarptautinė paieška, tuo pridengiant tikruosius nusikaltėlius.

Ryškiu disonansu tarptautinei paieškai nuskamba Lenkijos pareiškimas apie politinio prieglobsčio D. Kedžiui suteikimą bei apie visuotinį jo palaikymą (90 proc.  piliečių) šalyje. Kažin kodėl skirtingai tą pačią medžiagą vertina Lenkijoje ir Lietuvoje?

Prabyla ir Lietuvos visuomenė, D. Kedžio palaikymui ne tik mitingavusi prie Respublikinės Prokuratūros, bet ir prie didžiųjų miestų prokuratūrų bei vienbalsiai priėmusi peticiją dėl R. Šalaševičiūtės, A. Valantino ir kitų prokurorų atstatydinimo. Kukliai, tiesa. Argi jie neverti kalėjimo iki gyvos galvos?..

Paskutinė instancija – Prezidentė pakelia kardą tris kartus! Pirmąjį – pareikalavusi iš A. Valantino po savaitės atvykti su užbaigta pedofilijos byla. Antrąjį – po dviejų savaičių tarnybinio patikrinimo – nubaudus kaltuosius už bylos vilkinimą. Ir trečiąjį kartą – po trijų savaičių – dėl visos rezonansinės bylos užbaigimo. Tris kartus pakėlė ir tiek pat kartų be garbės nuleido. Jei pirmąjį kartą A. Valantinas ėjo pas Prezidentę paniuręs ir pajuodęs kaip audros debesys, tai kaskart jo žvilgsnis šviesėjo ir šypsena platėjo... Niekas nebuvo atstatydintas, nei pats neatsistatydino, o juo labiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pabarti buvo tik eiliniai...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija