2009 m. lapkričio 27 d.
Nr. 84
(1776)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Išskirtinis dėmesys kurčiųjų sielovadai

Mindaugas BUIKA

Aukodamas šv. Mišias kurtiesiems,
kunigas naudojasi gestų kalba

Skatina Bažnyčios ir visuomenės iniciatyvas

Plataus tarptautinės katalikiškos visuomenės dėmesio susilaukė Vatikane vykusi kurčiųjų sielovados konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 delegatų iš 65 pasaulio šalių. Popiežiškosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos surengto susitikimo, kurio svarstymų tema buvo „Efata. Kurčias žmogus Bažnyčios gyvenime“, dalyvius lapkričio 20 dieną audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI. Apie šimtas konferencijos dalyvių buvo kurti, tad Šventojo Tėvo sakyti žodžiai grupės vertėjų buvo verčiami į gestų kalbą.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius Apaštališkųjų rūmų Šv. Klementino salėje Popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį į konferencijos temoje pavartotą sąvoką „Efata“. Tai aramėjų kalbos žodis, reiškiantis „Atsiverk“, kurį ištaręs Kristus pagydė jam atvestą kurčią nebylį. Primindamas šį įvykį prie Genezareto ežero, apie kurį pasakoja evangelistas šv.  Morkus (žr. Mk 7, 31–37), Benediktas XVI aiškino, jog taip Viešpats patvirtina savo dėmesį ir užuojautą negalios ištiktam žmogui ir pagalbą.

Jėzus savo stebuklu ne tik pagydė fizinį kurtumą, bet ir atkreipė dėmesį į kitą žmoniją ištikusią negalią – dvasinį kurtumą, kuris turi būti išgydytas jos išganymu. Šis sielos kurtumas dažnai trukdo išgirsti Dievo ir artimo balsą ir mūsų laikų žmonėms, apgailestavo Šventasis Tėvas. Užsisklendus gilaus ir naikinančio egoizmo kiaute neišgirstamas vargšų ir kenčiančiųjų pagalbos šauksmas. Kaip rodo skaudi patirtis, žmonių, praradusių klausą, rūpesčiai toli gražu nesusilaukia adekvačios reakcijos visuomenėje, solidarumo bei bendrystės.

Tokia situacija yra apgailėtina ir nepateisinama, nes kiekvienas negalios ištiktas žmogus turi teisę į asmens orumą ir galimybę integruotis į visuomenę. Todėl reikia tik džiaugtis, kad  kultūroje, paženklintoje prietarų ir diskriminacijos, kuriasi asociacijos, kurios gina ir skatina neįgaliųjų teises. Šios bažnytinės ir pilietinės prigimties struktūros, įkvėptos autentiško ir dosnaus solidarumo jausmo, daug prisideda prie kurčiųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Popiežius Benediktas XVI priminė, jog katalikai gali didžiuotis, kad jau XVIII amžiuje Europoje susikūrė pirmosios bažnytinės mokyklos, skirtos kurčiųjų švietimui ir religinei formacijai.

Jis pabrėžė, kad į kurčiuosius sielovadoje reikia žiūrėti ne tik kaip į Evangelijos mokymo „priėmėjus“, bet ir kaip į potencialius evangelizuotojus, kurie gali būti tikinčiųjų bendruomenių gyvenimo aktyvūs dalyviai. Todėl Bažnyčia, sekdama dieviškojo Kūrėjo pavyzdžiu, savo įvairiomis pastoracinėmis bei socialinėmis iniciatyvomis tęsia meilės ir solidarumo tarnystę visų kenčiančių, taip pat ir kurčiųjų atžvilgiu. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį, kad šios srities problemos atspindi bendruosius kontrastus šiuolaikiniame pasaulyje, kur susiklostė nevienoda socialinė situacija Vakarų pasaulyje ir vadinamosiose besivystančiose šalyse.

Klausos sutrikimais dažniau susergama tose valstybėse, kuriose prastai veikia medicinos sistemos, kur trūksta lėšų elementariai sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Kurtumas iš tikrųjų dažnai yra lengvai pagydomų ligų pasekmė, todėl jo paplitimą galima vadinti visuomenės socialinių ir ekonominių problemų sprendimo (ar nesprendimo) rodikliu, pabrėžė Popiežius. Jis kreipėsi į šalių politinius vadovus ir pilietinius veikėjus bei tarptautines organizacijas, prašydamas  suteikti visą būtiną paramą vargingesnėms tautoms, kad būtų reikiamai atsižvelgta į negirdinčių asmenų teises ir orumą, kad būtų stiprinama jų adekvati globa ir pilnutinė socialinė integracija.

Kurtumas – įveikiama kliūtis kunigystei

Kreipdamasis į kurčiuosius katalikus, Šventasis Tėvas kvietė juos būti priimto Krikšto sakramento vertės skelbėjais. „Kiekvieną dieną būkite Viešpaties liudytojais savo gyvenamoje aplinkoje, kad būtų geriau pažįstamas Kristus ir jo Evangelija“. Kaip žinoma, Bažnyčia nelaiko kurtumą neperžengiama kliūtimi netgi kunigystės šventimams. Lapkričio 19–21 dienomis vykusioje konferencijoje buvo pranešta, kad šiuo metu pasaulyje yra 13 kunigų, kurie šventimus gavo būdami visiškai kurti. Aštuoni iš jų sielovadoje darbuojasi Jungtinėse Valstijose, du – Didžiojoje Britanijoje ir po vieną Brazilijoje, Konge ir Pietų Korėjoje.

Be abejonės, šis skaičius nėra didelis ir pašaukimų į kunigystę tarp kurčiųjų turbūt yra žymiai daugiau, bet ne visi jie realizuojami. „Mažosios misijos kurtiesiems“ kongregacijos narys kunigas Savinas Kastiljonė konferencijos pristatyme aiškino, kad tam kliūtis daro ne Bažnyčia, bet praktiniai rengimo sunkumai. Juk kurčiam seminaristui yra reikalingas specialus gestų kalbos interpretatorius arba dėstytojas visus šešerius studijų metus, o tai, be kita ko, reikalauja ir nemažai išlaidų. Taip pat nereikia užmiršti, kad perteikti gestų kalba abstrakčias filosofijos bei teologijos formuluotes besimokančiajam irgi gana sudėtingas uždavinys. Vis dėlto kurtumo negalią turinčių dvasininkų stygius yra akivaizdus, todėl šis klausimas, susietas su dabar švenčiamais Kunigų metais, buvo gana plačiai diskutuojamas minėtoje konferencijoje.

Ją rengusios Popiežiškosios sveikatos apsaugos tarybos pirmininkas arkivyskupas Zygmuntas Zimovskis pateikė statistinius duomenis, nurodydamas, jog šiuo metu pasaulyje yra 278 milijonai klausos sutrikimų turinčių žmonių, iš kurių 59 milijonai visiškai kurti. Beveik 80 proc. kurčiųjų gyvena vargingiausiuose planetos kampeliuose, todėl jų globa labai problematiška. Vertinama, jog tarp Katalikų Bažnyčios narių kurčiųjų galėtų būti apie 1,3–1,5 milijono. Jų dalyvavimas religinėse apeigose ir sakramentinėje praktikoje (pavyzdžiui, ėjimas išpažinties) yra labai apsunkintas, pažymėjo arkivyskupas Z. Zimovskis.

Netgi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur geriausiai išplėtota kurčiųjų sielovada ir yra parengta dvasininkų, galinčių šv. Mišias aukoti gestų kalba, daugiau kaip 90 proc. šią negalią patiriančių žmonių tikėjimo  nepraktikuoja. Tai liūdnas faktas ir rimtas iššūkis Katalikų Bažnyčios pastoracijai ypač dabar, kai rūpinimasis neįgaliaisiais tampa svarbiu kultūros bruožu. Manoma, kad kiekvienoje diecezijoje galėtų būti bent viena vieta, kur kartą per savaitę vyktų pamaldos su liturgija, kuri būtų profesionaliai interpretuojama gestų kalba kurtiems katalikams. Tam, žinoma, reikia tinkamai parengtų kunigų, todėl konferencijoje buvo išsakyta nuomonė, kad seminarijose galėtų būti mokoma ir gestų kalbos.

Konferencijoje, kurioje svarstyti paramos kurtiesiems ne tik pastoraciniai, bet ir psichologiniai, medicininiai, sociologiniai aspektai, dalyvavo Tarptautinio katalikų tarnystės kurtiesiems asmenims fondo pirmininkas Liverpulio (Didžioji Britanija) arkivyskupas Patrikas Kelis, kiti šios srities veikėjai bei Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos atstovai, dalyvavo Popiežiškosios sveikatos apsaugos tarybos, ateinančiais metais minėsiančios savo įkūrimo 25-metį, pirmininkai emeritai kardinolas Chavjeras Lozanas Baraganas ir kardinolas Fiorenzas Andželinis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija