2009 m. lapkričio 27 d.
Nr. 84
(1776)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Paminėtas šv. Juozapatas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Po šv. Mišių Švč. Trejybės bažnyčioje
susirinkusius sveikina Ukrainos
ambasadorius Lietuvoje Igoris
Vasiljevičius Prokopčiukas. Iš dešinės
stovi: t. Vikentijus Pelechas OSBM
(Lvovas), t. Pavlo Jachimec OSBM
(Vilnius), t. Ivanas Majkovičius OSBM
(Lvovas), Apaštalinis vizitatorius
Graikų apeigų katalikams Baltarusijoje
archimandritas Sergijus Hajekas,
dekanas Eugenijus Usašinas (Minskas),
dekanas Aleksandras Šavcovas (Polockas),
kun. Alionidas Budrius (Kuršėnų
klebonas) ir kun. Ivanas Daukšys

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingai minima pirmojo Rytų (Graikų) apeigų katalikų šventojo, vieno iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino kūrėjų Ivano Kuncevičiaus – šv. Juozapato (1580–1623) – šventė. Ivanas Kuncevičius, gimęs Voluinės Volodymyre, 1596 metais atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato ir 1604 metais įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje (jame buvo vienas nusenęs vienuolis), pasirinkdamas vienuolinį Juozapato vardą. Juozapato įtakingi pamokslai ir sielovadinė veikla greit tapo plačiai žinoma. 1609 metais karalius Zigmantas III Vaza karališkuoju ediktu perdavė Graikų apeigų katalikams Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną, kuriuos jie jau buvo atnaujinę (bažnyčioje įrengę septynis altorius). 1614  metais  Juozapatas buvo išrinktas Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritu (tuo metu vienuolyne jau gyveno apie 60 vienuolių). 1617 metais Juozapatas Kuncevičius ir Veljaminas Rutskis Rutos dvare prie Naugarduko sukvietė bazilijonų vienuolynų kapitulą, kuri, sujungusi penkis bazilijonų vienuolynus (Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko), įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną su centru Vilniuje. Tais pačiais metais Juozapatas išrenkamas Polocko arkivyskupu ir, Vilniuje išgyvenęs 21 metus (1596–1617), išvyko į Polocką. 1623 m. lapkričio 12 dieną vizitacijos Vitebske metu Juozapatas buvo nužudytas prieš bažnyčios vienybę kovojusių priešų. 1643 metais Juozapatas paskelbiamas Palaimintuoju (Popiežius Urbonas VIII), o 1867 metais popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju. 1949 metais šv. Juozapato palaikai iš Vienos pervežami į Romą ir perlaidojami Šventojo Petro Bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Tai vienintelis asmuo – šventasis, ne vyskupas, palaidotas Bazilikoje.

Lapkričio 14 dieną šv. Mišiose Švč. Trejybės bažnyčioje meldėsi Apaštalinis vizitatorius Graikų apeigų katalikams Baltarusijoje archimandritas Sergijus Hajekas, dekanas Eugenijus Usašinas (Minskas), dekanas Aleksandras Šavcovas (Polockas), diakonas Večeslavas Harčakovas (Bitenas), t. Ivanas Majkovičius OSBM (Lvovas), t. Vikentijus Pelechas OSBM (Lvovas), t. Dmitro Garasimas OSBM (Vingoževas, Lenkija), t. Vasylis Kepeščiukas OSBM (Vingoževas, Lenkija), t. Pavlo Jachimec OSBM (Vilnius), t. Natanailas Šturmachas OSBM (Vilnius) ir kun. Alionidas Budrius (Kuršėnų klebonas). 

Šv. Mišių metu giedojo, o po jų keletą giesmių bei dainų atliko ukrainiečių susivienijimo Lenkijoje Mozūrijos skyriaus choras „Kamertonas“ (vadovė Viktorija Petniuk).

Pamokslo metu  Apaštalinis vizitatorius Sergijus Hajekas kalbėjo apie Juozapatą, jo kelią į šventumą, akcentuodamas, kad vienuoliai palaikė ne tik religinį, bet ir kultūrinį ryšį tarp ukrainiečių, baltarusių, lenkų, o tų ryšių centras buvo Vilniuje. T. Ivanas Majkovičius OSBM  sveikino šventės dalyvius visų vienuolių ir vadovybės Ukrainoje vardu, linkėdamas, kad Švč. Trejybės bažnyčia, kurioje gimė Šv. Bazilijaus Didysis ordinas, būtų greičiau sutvarkyta. Kun. A. Budrius džiaugėsi, kad pirmąsyk galėjo aukoti šv. Mišias kartu su unitais Rytų katalikų apeigomis. Šie Dievo namai, sakė kunigas, klestėjo – tegul jie vėl atgyja ir Dieviška liturgija pripildo visų širdis. T. Dmitro Garasimas OSBM džiaugėsi galėdamas dalyvauti visiems Graikų apeigų katalikams svarbioje šventėje. Pažymėjo, kad ukrainiečių iš Lenkijos į šventę atvyko per 60: be kunigų, choro,  nemažas būrys parapijiečių. Kun. Aleksandras Šavcovas iš Polocko kalbėjo apie šv. Juozapato tikėjimą, tad ir jų kelionė į Vilnių – tai piligrimystė, nes šv. Juozapatas – vienybės apaštalas. Ypatingasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Igoris Vasiljevičius Prokopčiukas pasveikino šventės dalyvius, linkėdamas, kad šv. Juozapato keltos idėjos ir šiandien būtų įgyvendintos.

Švč. Trejybės bažnyčia pasipuošė dailininko Andrijaus Urbanovičiaus nutapyta didžiule šv. Juozapato ikona (paveikslu). Tai Andželos Starosolskos iš Stebnikų miestelio (Lvovo sritis) dovana.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija