2009 m. gruodžio 4 d.
Nr. 86
(1778)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pro memoria

Iškili Lietuvos laisvės gynėja

Jadvyga Bieliauskienė

„Didžiausia pagarba kilniajai Lietuvos laisvės gynėjai – Jadvygai Bieliauskienei!

Lietuva atsisveikino su didžia kovotoja už Lietuvos laisvę. Tai buvo ypatinga moteris, labai mylėjusi savo Tėvynę, už jos laisvę paaukojusi gražiausius jaunystės metus. Lietuvai atgavus laisvę ir ją apgynus, siekė teisingesnio Sausio 13-osios aukų ir nukentėjusiųjų įvertinimo, kad žuvusiųjų šeimos ir sužeistieji gautų kuklias rentas ar kompensacijas, o visų pirma, kad laisvės gynėjai sulauktų deramo moralinio įvertinimo.

Aš dėkingas likimui, kad teko gyvenime sutikti šią kilniąją lietuvę ir kad galėjau kartais šiek tiek paremti jos darbus. Su didžiausia pagarba lenkiu prieš ją galvą. Telaimina ją Dievas ir teatlygina jai už visus gerus darbus“, – rašė Kelmės rajono garbės pilietis, Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje baronas Volfgangas fon Štetenas (Wolfgang von Stetten), sužinojęs apie Jadvygos Bieliauskienės mirtį, atsiųstame laiške.

Antanas Račas,

Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras

Jadvyga Bieliauskienė nuo 17 metų įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, buvo išduota, suimta ir 1948 metais pateko į Sibiro lagerius, iš kurių grįžo po Stalino mirties 1956 metais. Netrukus vėl įsitraukė į pogrindžio judėjimą, platino pogrindyje spausdinamus leidinius, ypač suaktyvino veiklą 1972 metais, pasirodžius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“. Nuo tada ji dažnai lankėsi Kelmėje, čia palikdavo spaudinius, kurie būdavo perduodami kun. Z. Grinevičiui arba kun. V. Ramanauskui. Kun. Z. Grinevičius nuveždavo spaudinius į Raseinius, rajono švietimo skyriaus darbuotojai A. Z., kuri juos daugindavo, arba į Šiaulius, kur galimybės padauginti spaudinius rašomąja mašinėle buvo didesnės. Dar 1992 metais spaudoje rašyta apie KGB padidėjusį dėmesį Kelmės rajonui, apie tai, kad klebonijose, inteligentų susibūrimuose šniukštinėjo agentai „Ona“, ,,Ambroziejus“, „Alfonsas“, „Naglis“ ir kt. Su kun. Z. Grinevičiumi 1982 metais nutarėme išleisti kražiškės poetės Elenos Skaudvilaitės poezijos dvitomį. Eilėraščius mašinėlė atspausdino L. G-M., tada dirbusi Šiaulių pedagoginiame institute. Rinktinės „Gyva liepsnelė tarp delnų“ 20 egzempliorių J. Bieliauskienė išsivežė į Kauną įrišti. Tačiau po kelių dienų į jos namus įsiveržė saugumiečiai, kratos metu rado dar neįrištą vieną rinkinio egzempliorių. E. Skaudvilaitės poezija tardymų metu buvo įvardyta kaip antitarybinė, o eilėraštis „Zylė“ – kaip labai antitarybinis. Tie, kurie buvome susiję su rinktinės leidimu, žinojome, kad suimtoji J. Bieliauskienė nieko neišduos, todėl kai buvome iškviesti tardymui, paaiškinome, kad eilėraščius atspausdinome ir perdavėme literatūros specialistui V. Kuzmickui, mano studijų laikų draugui, kuris buvo miręs prieš pat J. Bieliauskienės suėmimą ir kuris ne kartą buvo puikiai vertinęs E. Skaudvilaitės poeziją. Neva jam perdavėme eilėraščius, kad rinktinė būtų oficialiai išleista. Tokių paaiškinimų pakako ir didesnių represijų išvengėme. J. Bieliauskienė už antitarybinę veiklą buvo išsiųsta į Mordovijos lagerius. Iš ten sugebėjo parašyti JAV prezidentui R. Reiganui laišką ir pasveikinti jį antrą kartą išrinkus prezidentu. Laišką pasirašė ir kitų tautų politinės kalinės. Tą laišką prezidentas gavo. Be abejo, kad laiškas pasiektų užsienį, padėjo Rusijos disidentai. TSRS ir JAV prezidentų susitikimo metu M. Gorbačiovui, teigusiam, kad TSRS nėra politinių kalinių, R. Reiganas parodė J. Bieliauskienės ir kitų pasirašytą laišką su lagerio adresu.

Į Lietuvą J. Bieliauskienė grįžo 1986 metais, jau prasidėjus „perestroikai“. Ji ir toliau nenurimo, dalyvavo pogrindžio veikloje, įsijungė į Sąjūdį, džiaugėsi atgauta Nepriklausomybe, o Kovo 11-ąją laikė šviesiausia savo gyvenimo diena. Ji aktyviai dalyvavo ginant Nepriklausomybę, įkūrė Laisvės gynėjų Sausio 13-osios broliją, ilgus metus jai vadovavo, o brolijos pirmininke išrinkus A. Ramanauskaitę-Skokauskienę, J. Bieliauskienė buvo išrinkta brolijos Garbės pirmininke.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija