2009 m. gruodžio 4 d.
Nr. 86
(1778)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Jie kuria grožį

Palaimintos kliūtys, nes jas nugalėdami tobulėjame
N. Rerichas

Sofija DAUGELAVIČIENĖ

Prie Antano Būgos sukurto
ąžuolinio paminklo
Lietuvos vardo tūkstantmečiui

Stogastulpis popiežiui
Jonui Pauliui II Utenos r. Medenių
kaime Antano Būgos sodyboje

Būgų šeimyna prie kryžiaus. 2000 m.

Utenos apskrities Užpalių parapijos Kušlių kaime pusantro šimto metų turinčioje sodyboje gyveno Būgų šeima. Tai religingi, garbingi, darbštūs žmonės. Šeimoje buvo puoselėjama lietuviška kalba, papročiai, ugdoma meilė ir pagarba tėvynei.

Konstantinas Būga manė, jog jie ramiai nugyvens skirtą laiką šioje senolių žemėje. Deja, 1951 metais spalio mėnesį su aštuoniais vaikais, iš kurių šeši nepilnamečiai, žmona Terese, sergančia motina Marijona ir seserimi Danasia dardėjo geležiniuose vagonuose Sibiran… Vyriausias sūnus Pranas tarnavo tarybinėje armijoje. Serganti motina kelionėje visai pasiligojo ir netrukus Sibire mirė. Tėvas su vaikais pastatė jai masyvų kryžių.

Tėvas, buvęs ūkininkas, Sibire dirbo kolūkio fermose staliumi. Į darbą vesdavosi ir vienuolikos metų sūnų Antaną. Visi vyresnieji dirbo žemės ūkio darbus. Pasistatė ir namelį, kuriame pragyveno iki 1956 metų, grįžimo į Lietuvą.

Namus rado apgriuvusius, kiaurais stogais, bet sugrįžę į savo gūžtą vis tiek buvo laimingi. Tik tokius trobesius iš kolūkio dar ir atpirkti turėjo.

Grįžus iš Sibiro tėvams, giminėms ir geriems žmonėms padedant, vaikai pradėjo mokytis – kas vidurinėse, kas aukštosiose mokyklose ar specialiosiose vidurinėse. Kai kurie dirbo ir mokėsi vakarais. Netrukus vaikai pradėjo kurti savo šeimas.

Brolis Antanas sugrįžęs įstojo į Salų žemės ūkio technikumą ir įsigijo zootechniko specialybę. Besimokydamas pradėjo drožinėti ir už savo darbelį gavo prizą. Taip su kirveliu ir įrankiais nesiskiria iki šiol. Pradžioje drožė rėmelius paveikslėliams, juos gražino ornamentais ir gėlėmis, darė kryželius, pakabas, duonines, kočėlus ir kt. Nors niekur nesimokė, bet paskatintas dėstytojų ir pajutęs, jog medis paklūsta jo širdžiai ir rankoms, ėmėsi didesnių darbų.

1989-aisiais, prasidėjus Lietuvos Atgimimui, savo sodyboje pastatė stulpą su Vilniaus Katedra, Trispalve ir data. Paskui broliai Antanas ir Jonas parsivežė motinos palaikus. Užpalėnai palaidojo pirmą savo tėvynainę, grįžusią iš tremties karste, apjuostame Trispalve…

Savo tėviškėje Kušliuose Antanas 1996 metais, nutaręs pradžiuginti savuosius ir kaimynus, pastatė ąžuolinį kryžių kaimo žuvusiems partizanams ir tremtiniams atminti. Į kryžiaus šventinimą sugužėjo visa gausi Būgų giminė ir kaimynai.

Sukūręs šeimą, Antanas pasistatė trobą ir ūkinius pastatus.

Išpuošė namelio sienas ornamentais. Taip išgražino iš išorės ir iš vidaus, kad senoliai pasakytų „kaip stiklinytė“.

Sodyba apsodinta medžiais, vaiskrūmiais, puikuojasi mažas baseinėlis ir žmonos Nijolės išpuoselėtas darželis. Visur švara ir tvarka – tai jos darbščios rankos prisilietė. Čia pragyventa daugiau kaip 30 metų, užaugo sūnus ir dukra. Gera tėvams, kurių vaikai neapleidžia namų.

Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui savo sodyboje Antanas pastatė stogastulpį. Viršuje – Dievo akis, popiežius Jonas Paulius II laimina mūsų Tėvynę, o septyni kryžiai, apjuosę stogastulpį, primena: esame krikščioniškas kraštas. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui A. Būga iš ąžuolo išskaptavo paminklą – dvi simbolines rankas, kurios, iškeltos į dangų, dėkoja Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. O varpas, besisupantis tarp jų perspėja: „Budėkite!“

Išgražėjo ir senoji Būgų tėviškėlė – ją puoselėja ir gražina Prano Būgos šeimyna. 2000 metais sesuo Stefa įamžino senelių, tėvų ir visos Būgų giminės atminimą. Visus, sugužėjusius į Būgų sodybą, nustebino didingas geneologinis medis. Surinkusi visų giminių nuotraukas, ji sudarė kiekvienos šeimos albumą.

Utenos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija