| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kryžius gyvenimo atramos simbolis Benjaminas ŽULYS
Lietuvos katalikų bendruomenę, sakralinio meno ir muzikos gerbėjus pasiekė unikalus leidinys fotokalendorius Kryžių kalnas 2010, kurį parengė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Dar viena naujovė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centro profesoriaus hab. dr. Alfonso Motuzo parengtas mokslo šaltinių knygos Kryžių kalno maldynas ir giesmynas su kompaktinėmis plokštelėmis bei toks leidinys lenkų kalba. Šie leidiniai po vakarinių šv. Mišių buvo pristatyti Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo VDU Katalikų teologijos fakulteto profesorius prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas ir Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius. Susitikime vyskupas E. Bartulis sakė, kad legendinis Kryžių kalnas, ne kartą naikintas ir griautas, vis atgimdavo ir šiandien gyvuoja, skleisdamas Dievo meilę bei malonę Lietuvos žmonėms. Vyskupas prisiminė ir praeitais metais vykusį Lietuvos katalikų žygį pėsčiomis į Šventąją Žemę su kryžiumi ant pečių. Ši kelionė truko apie pusę metų. Ne kiekvienas kelionę ištvėrė, o patys ištvermingiausi tikslą pasiekė, ir atneštasis kryžiaus buvo pastatytas Šventojoje Žemėje, kaip padėkos Dievui ir žmonėms išraiška. Kalbėdamas apie savo išleistą kalendorių ganytojas pakomentavo kalendoriaus esmę kiekvieną mėnesį kalendoriuje simbolizuoja kryžius. Pavyzdžiui, kovo mėnesį išraiškingas kryžius mena Lietuvos globėją šv. Kazimierą, balandį Kristaus Prisikėlimą Velykas, gegužę Švč. Mergelę Mariją, birželį Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventę, rugsėjį Švč. Mergelės Marijos Gimimą ir atlaidus Šiluvoje, gruodis ženklina Kristaus Gimimą, žvilgsnį į ateitį, o tai ir kvietimas susimąstyti, ar tikrai einame meilės keliu susitikimui su Dievu. Prof. A. Motuzas kalbėjo, kad Kryžių kalnas tai siekių už laisvę ir pasiaukojimą simbolis, prasidėjęs po 1863 metų sukilimo. Tai tų vietovių ir visos Lietuvos katalikų ženklas carinės Rusijos ir sovietinės okupacijos metais, kai lietuviškas žodis, katalikybė, tikėjimas buvo draudžiami, jį skelbę žmonės persekiojami ir baudžiami. Nepaisant to, Kalno papėdėje rinkdavosi tikintieji, giedodavo giesmes, lietuviškas tautines dainas. Kryžių kalnas ateityje bus papildytas dar viena nauja krikščioniška detale bus nutiestas kelias, kuriuo pagarbinti Viešpatį eis šios šventovės lankytojai. Profesorius priminė, kad kompaktines plokšteles įrašė pavieniai giesmininkai, folkloro ansambliai, atlikėjai. Beje, mokslininkas pastebėjo, kad lietuviškasis Kryžių kalnas ne vienintelis toks paminklas pasaulyje, kaip anksčiau buvo manyta. Panašus Kryžių kalnas yra ir Lenkijoje. Tik šis yra Stačiatikių Bažnyčios palikimas, nukreiptas prieš islamą, o lietuviškasis, kaip žinia, prieš carinę ir sovietinę priespaudą. Prof. prel. V. S. Vaičiūnas atkreipė dėmesį, kad kryžius nėra tik skausmo ir kančios simbolis. Tai ir meilės, gyvenimo atramos bei atpirkimo išraiška. Kiekvienas nešame mums skirtą gyvenimo kryželį, nes vargu ar yra daug žmonių, kurie nebūtų patyrę sunkumų, nepriteklių, skriaudų. Tad kryžius yra ir vilties simbolis. Renginyje skambėjo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choro Pastoralė (vadovė Nijolė Jautakienė) atliekamos giesmės.
Kaunas
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |