Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Retro
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ganytojai apie naują Europos integracijos etapą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima Europos Komisijos ambasadoriaus Vatikane Yveso Gaco skiriamuosius raštus

Lisabonos sutartis patvirtina dialogą su Bažnyčia

Gruodžio pradžioje įsigaliojo Lisabonos sutartis – neįgyvendinto Europos Sąjungos Konstitucijos projekto pakaitalas, kuris apibrėžia europinių institucijų veiklos teisinius rėmus ir sustiprina Europos parlamento, vienintelės tiesiogiai visų 27 ES valstybių piliečių renkamos struktūros, vaidmenį. Nustatomos naujos Europos Tarybos pirmininko (ES prezidento) pareigos, kurioms pirmą kartą dvejų su puse metų kadencijai paskirtas Belgijos premjeras Hermanas van Rompėjus. Europos Sąjunga pirmą kartą turės ir savo „tikrą“ užsienio reikalų ministrę (vyriausiąją atstovę užsienio politikai ir saugumui), kuria minėtoji Europos Taryba paskyrė britų baronienę Katriną Ašton.

Pašiaušės jėzuitų kolegija

Inesė Ratnikaitė

Prof. Vaclovas Tričys siūlė bibliotekoje įkurti žymių Šiaulių krašto žmonių portretų galeriją

Lapkričio 23 dieną Šiaulių universiteto bibliotekoje organizuotas renginys, skirtas Evangelinės žinios Lietuvoje tūkstantmečio ir Pašiaušės jėzuitų kolegijos įkūrimo 355-mečiui paminėti.

Pašiaušės kolegija

Pašiaušė įsikūrusi 25 kilometrai į pietus nuo Šiaulių. 1654 metais jėzuitai čia įkūrė kolegiją. Romoje buvo patvirtinta jos fundacija ir pasirašytas steigimo aktas. Kolegijoje buvo dėstomas visas ano meto pradžios ir vidurio mokslo kursas – mokytasi lotynų, lenkų kalbų, skaitymo, rašymo, skaičiavimo, literatūros, geografijos, istorijos, muzikos dalykų. Kolegija netgi turėjo savo teatrą, chorą, orkestrą. Liaudies ir bajorų vaikai į mokyklą susirinkdavo ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš tolimesnių vietovių – Kuršo, Livonijos, Rygos, Švedijos.

Broniaus Budriūno muzika pavergė klausytojų širdis

Kompozitorius Bronius Budriūnas

Lapkričio 29 dieną Kauno filharmonijos salėje paminėtos kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo, vargonininko Broniaus Budriūno 100-osios gimimo metinės.

Trys broliai Budriūnai: Motiejus (1898–1969), Antanas (1902–1966) ir Bronius (1909–1994) pasirinko muziko kelią. Nors brolių likimai susiklostė skirtingai, įvairiapusė visų jų veikla paliko ryškius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą po pasaulį: Motiejus atsidūrė Vokietijoje, Bronius – JAV, o Antanas liko Lietuvoje.  Bronius Budriūnas gimė 1909 m. lapkričio 29 dieną Pabiržėje (mirė 1994 m. spalio 11 dieną Los Andžele, 1996 05 11 perlaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios didvyrių).

Sugrįžo į gimtosios žemės glėbį

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos sporto pradininkai – Stepas ir Elena Garbačiauskai

Po ilgos kelionės į gimtąjį kraštą amžinojo poilsio sugrįžo Lietuvos sporto pradininkų, patriotų Stepono ir Elenos Garbačiauskų palaikai.

Gruodžio 3 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias aukojo mons. dr. Artūras Jagelavičius. Pamoksle monsinjoras pabrėžė, kad „tai ne laidotuvės – tai mūsų didvyrių sugrįžimo į Tėvynę diena. Jie sugrįžta į nepriklausomą Lietuvą, kurios gerovei tiek daug nuveikė, apie kurią tiek svajojo užsienyje. Jie sugrįžta kaip kūno kultūros ir Tėvynės meilės mokytojai...“ Bažnyčia moko, jog sportas apima visą žmogų – jo kūną, dvasią ir sielą. Ši darna yra svarbi siekiant ilgalaikių aukštų rezultatų. Sportininko harmoningai ištreniruotas kūnas yra Kūrėjo grožio ir galybės atspindys, nes žmogus yra Dievo kūrybos šedevras. Monsinjoras citavo popiežių Joną Paulių II, teigusį, jog sportas moko jaunimą praktikuoti tokias dorybes kaip ištikimybė, ištvermė, bendradarbiavimas, padeda jaunuoliams susivokti visuomenės pokyčių, vertybių praradimo ir orientyrų stokos akivaizdoje. Iškiliems atletams tenka didelė atsakomybė, nes jie gali įveikti rasių, tikybų, kultūrų ir amžiaus skirtumus. Sportas, jei jis suprantamas krikščioniškai, skatina žmonių sugyvenimą ir prisideda prie solidaresnio pasaulio statymo. Ne be reikalo mūsų velioniai buvo diplomatais, Lietuvos atstovais užsienyje. Mons. A. Jagelavičius palinkėjo visiems būti vertais kilnaus kultūrinio ir sportinio paveldo, kurį sukūrė ir tiek metų puoselėjo Stepono ir Elenos Garbačiauskų šeima.

Mokslo darbais tarnavęs savo kraštui ir tautai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Profesorius Bronius Dundulis

Aukštaitijos krašto sūnus istorikas profesorius Bronius Dundulis (1909 11 26–2000 09 01) – žinomo bažnyčių (Stalgėnuose, Plungėje ir Pakutuvėnuose) statytojo, ekonominių draugijų steigėjo, mokyklų kūrėjo, spaudos platintojo, 1905 m. Vilniaus Didžiojo seimo dalyvio prelato Povilo Pukio (1883 12 12–1913 05 26–1964 08 22) sesers sūnus.

Bronius Dundulis gimė Salamiesčio parapijai priklausiusiame Gyvakarų kaime netoli Kupiškio, pradžios mokslus baigė gimtajame kaime,  progimnaziją – Kupiškyje (1924). Toliau mokslų tęsti išvyko į Žemaitiją, čia jį globojo dėdė prel. P. Pukys. 1928 metais baigęs Telšių M. Valančiaus gimnaziją Bronius įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti  istoriją Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje. Dar gimnazijoje įsijungęs į ateitininkų veiklą, universitete tapo aktyvus ateitininkų abstinentų narys.

Tautos dvasios puoselėtojų šimtinė

Algimantas Zolubas

Vienas iš šimto dailininko Antano Rimanto Šakalio vokų, skirtas prezidentui Aleksandrui Stulginskiui

Pasak profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnyksta toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Kartais jos tiesiog „sudūli“, savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio „sudūlėjimo“ esminė priežastis – nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios „medžiagos“. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą „medžiagą“ galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č. Sasnausko „Karvelėli mėlynasai“ arba Maironio sukurtą „Lietuva brangi...“ ir mes, vyresnioji karta, iškart pajausime tos dvasios alsavimą.

S. Kisarauskienės kūrybos paroda

Bronius VERTELKA

Apie pažintį su dailininkais Vincu ir Saule Kisarauskais pasakojo panevėžietė menininkė Stasė Medytė

Lapkričio 25-ąją Panevėžio dailės galerijoje atidaryta Saulės Kisarauskienės kūrybos (grafikos, moliotipijos) paroda. Menininkę pristačiusi galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė pabrėžė, kad S. Kisarauskienės kūriniai jau tapo Lietuvos dailės aukso fondo dalimi. Dailininkė Stasė Medytė aukštai vertino parodos autorės darbus.

Vyresniosios kartos dailininkė S. Kisarauskienė yra surengusi 16 parodų, jos darbai buvo eksponuojami daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkės kūriniai pasklidę po privačius namus ir kolekcijas, jų yra įsigiję Lietuvos dailės ir Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, Sankt Peterburgo, Maskvos, Varšuvos, Malborko muziejai. Menininkė įkūrė ir tvarko savo vyro, žymaus dailininko Vinco Kisarausko fondą, organizuoja jo palikimo parodas, rūpinasi publikacijomis, leidyba.

Paminėtos partizanų vado žūties metinės

Generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklas Vilniuje

Lapkričio 27 dieną prie Krašto apsaugos ministerijos paminėtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, vyriausiojo partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties 55-osios metinės.   

Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Arūnas Bubnys, Atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, visuomenė.

Pasėliai lietuviškos spaudos dirvonuose

Aleksandras JAKUBONIS

Bronius Sirutis ir Adomas Dundzila

Prieškario Lietuvoje viena žymiausių knygų leidimo bendrovių buvo „Dirva“, konkuravusi su tokiomis leidybos įmonėmis kaip „Spaudos fondas“ ar „Sakalas“. Spaudos darbus ši bendrovė pradėjo prieš 90 metų, 1919-ais. „Dirvos“ steigėjai ir savininkai buvo Adomas Dundzila (1882–1951) ir Bronius Sirutis (1886–1945). A. Dundzila gimė Kalvarijos valsčiuje beraščio dvaro ūkvedžio šeimoje. Skaityti išmoko iš draudžiamų lietuviškų knygų, mat jų namuose dažnai apsilankydavo knygnešiai. Lietuvišką spaudą atgavus jis tapo uoliu lietuviškų knygų ir laikraščių skaitytoju, pradėjo kaupti lietuvišką bibliotekėlę. Netrukus pradėjo dirbti pardavėju V. Penčylos knygyne Marijampolėje. Lietuviškų knygų tuo metu dar buvo nedaug. A. Dundzila ėmėsi pats kurti šį tą naudingo. 1912 metais Seinuose išleido savo parengtą elementorių „Dieve, padėk!“, kuris buvo greit išpirktas. 1913 metais A. Dundzila įsteigė nuosavą knygyną Vilkaviškyje. Čia sukūrė šeimą ir susipažino su Lankeliškiuose mokytojavusiu B. Siručiu.