Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Retro
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Apie buvusio partizano Jono Kadžionio ir buvusio premjero Alberto Šimėno pensijas

Gintaras Visockas

Eglynas, į kurį atvežė buvęs partizanas Jonas Kadžionis, niekuo nesiskyrė nuo kitų Anykščių krašto miškų – tamsus, drėgnas, gūdus. Aplink jokių žmogaus buvimo pėdsakų – nei batų įspaudų, nei automobilių vėžių, nei šiukšlių. Regis, žmogus į šiuos brūzgynus nebus kojos kėlęs daugelį metų. Ir vis dėlto buvęs miško brolis paprašė surasti, jo paties žodžiais tariant, neseniai kažkur visai arti iškastą bunkerį. Nuoširdžiai ieškojau, atidžiai žvalgiausi, bet nieko įtartino nepastebėjau. Tada žalios maskuojamosios spalvos drabužius dėvintis J. Kadžionis pasilenkė prie pat mano kojų ir vikriu rankų judesiu pakėlė žeminės dangtį. Pasirodo, stovėjau prie pat angos, vedančios į žeminę, bet žeminės nemačiau. Ji buvo sumaniai užmaskuota.

Tautos dvasios puoselėtojų šimtinė

Algimantas Zolubas

Vienas iš šimto dailininko Antano Rimanto Šakalio vokų, skirtas prezidentui Aleksandrui Stulginskiui

Pasak profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnyksta toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Kartais jos tiesiog „sudūli“, savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio „sudūlėjimo“ esminė priežastis – nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios „medžiagos“. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą „medžiagą“ galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č. Sasnausko „Karvelėli mėlynasai“ arba Maironio sukurtą „Lietuva brangi...“ ir mes, vyresnioji karta, iškart pajausime tos dvasios alsavimą.