Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Buvo tvirtas kaip uola

Bronius VERTELKA

Prie M. Pečeliūno kapo. Iš dešinės. Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Kulvos klebonas kun. Raimundas Kazaitis

Paskutinės Mykolo Pečeliūno Mykolinės Kauno Panemunės senelių namuose Mons. Juozapo Antanavičiaus asmeninio albumo nuotrauka

Vytauto Ulevičiaus paminklas M. Pečeliūno gimtosios sodybos vietoje

Kulvos bažnyčioje šv. Mišių metu

M. Pečeliūno dukterėčia Aldona Šakėnienė Autoriaus nuotraukos

Pernai mirusiam  Mykolui Pečeliūnui iki šimto metų jubiliejaus pritrūko kelių savaičių. Karo metais Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjęs vyras iki pat mirties globojo sunkiai sirgusį kunigą Alfonsą Lipniūną.

 Lapkričio 27 dieną M. Pečeliūno mirties metinių šv. Mišias Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo Upytės ir Kulvos klebonai – mons. Juozapas Antanavičius bei kun. Raimundas Kazaitis.

Pagerbti M. Pečeliūno atminimo susirinko mirusiojo giminės, parapijos tikintieji, seniūnas.

Ganytojas kalbėjo apie lietuvių tautos, nepasidavusios okupantų rezgamoms pinklėms, garbingai kovojusios už savo laisvę, istoriją. Karo metais kunigas Alfonsas Lipniūnas iš Vilniaus šv. Jono bažnyčios sakyklos pareiškė, kad Lietuvos jaunimas neparsiduos vokiečiams už cigarečių pakelį ar lašinių kilogramą. Likimas lėmė, kad Štuthofo koncentracijos stovykloje susikirto  kunigo ir M. Pečeliūno, vieno iš 1941 metų sukilimo Kaune vadų, keliai. Kai bado ir ligos iškamuotas kun. A. Lipniūnas nebegalėjo paeiti, jį nešė Mykolas. Jį vyskupas pavadino uola.

Mons. Juozapas Antanavičius, artimai bendravęs su M. Pečeliūnu iki jo paskutinių gyvenimo dienų, sakė, kad šio kataliko atminimas turėtų išlikti gyvas.

Po Mišių metinių dalyviai ėjo į miestelio kapines, kur greta savo tėvų palaidotas M. Pečeliūnas. Ant jo kapo granito plokštėje iškalti ir paskutiniai M. Pečeliūno žodžiai. „Dievas yra svarbiausia“.

Mons. J. Antanavičius priminė M. Pečeliūno paskutiniąsias gyvenimo dienas Kauno Panemunės senelių namuose, visi sugiedojo Lietuvos himną ir vyko į Naujasodžio kaimą, kur gimė ir augo M. Pečeliūnas. Čia buvusią sodybą mena medžio paminklas (autorius Vytautas Ulevičius). Pašventinus paminklą prisiminimais apie dėdę pasidalijo Aldona Šakėnienė.

Kulvos parapija, Jonavos rajonas

© 2009 „XXI amžius“