Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krikščionių padėtis Šventojoje Žemėje

Mindaugas BUIKA

Šventojo Kapo riterių ordino didysis magistras kardinolas Džonas Folis

Susirūpinimą kelianti statistika

Artėjant Kalėdoms pasaulio krikščionių dėmesys tradiciškai vėl krypsta į Betliejų, Jėzaus gimtąjį miestą, į Šventąją Žemę, kur gyveno ir darbavosi Išganytojas, ir į visą Artimųjų Rytų regioną, kuriame beveik prieš du tūkstantmečius apaštalų įkurtos pirmosios Bažnyčios bendruomenės dabar patiria nelengvus išbandymus. Kaip tik apie šią situaciją gruodžio pradžioje Norvegijoje surengtoje konferencijoje kalbėjo Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino didysis magistras amerikietis kardinolas Džonas Folis. Apie šį hierarcho analitinį pranešimą išsamiai informavo tarptautinė katalikų žiniasklaida, primindama, kad 2010 metais Vatikane popiežius Benediktas XVI šaukia Vyskupų Sinodo asamblėją, skirtą Šventosios Žemės ir Artimųjų Rytų krikščionių padėčiai aptarti.

Tarptautinė konferencija, skirta žurnalui „Soter“

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Tomo Akviniečio paveikslo iš kairės stovi: prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, dr. Aldona Vasiliauskienė, kan. prof. dr. Marekas Chmelevskis, prof. dr. Dalia Marija Stančienė, kun. prof. dr. Romualdas Dulskis, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, kun. dr. Andrius Priedė, prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, dr. Vilija Karaliūnaitė, prof. dr. Juozas Žilionis

Gruodžio 4 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „XX a. – XXI a. pradžios Lietuvos religijos mokslų periodika“, skirta mokslinio žurnalo „Soter“ atkūrimo dešimtmečiui ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Žurnalas „Soter“ prof. Prano Dovydaičio iniciatyva buvo pradėtas leisti nuo 1924 metų, jo leidybą 1940 metais nutraukė sovietinė okupacija.

Literatūrinė žiema

Bronius VERTELKA

Elenos Mezginaitės premija atiteko poetei Agnei Žagrakalytei

Gruodžio 4–5 dienomis Panevėžyje vyko IX literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema 2009“, kurį rengė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Kultūros įstaiga senokai regėjo tokį gausų kūrėjų būrį. Festivalio programa buvo įvairi: poezijos skaitymai, parodų, knygų pristatymai, muzikinės improvizacijos, vaidinimai.

Gruodžio 5-ąją iškilmingą festivalio popietę vedė kauniečiai poetai Erika Drungytė ir Viktoras Rudžianskas. Joje dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas. Literatūrinė nominacija „Jaunasis Panevėžio apskrities poetas“ suteikta Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos moksleiviui Jonui Petkevičiui už kūrybinį debiutą. „Jaunosios Panevėžio apskrities poetės“ nominacija atiteko Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moksleivei Agnei Vaičeliūnaitei. Už knygą „Praviri langai“ jaunosios Panevėžio miesto poetės nominacija atiteko Gretai Modei Ladauskaitei, kuri, deja, nesulaukė savo kūrybos įvertinimo. Merginos širdis sustojo šiemet, vos gavus brandos atestatą. Jauniausios Panevėžio miesto poetės titulą pelnė Ingrida Virinaitė, Vilniaus universiteto Lituanistikos ir klasikinės filologijos pirmo kurso studentė.

Muziejuje – Vaižganto dovanota vaza

Vytautas Bagdonas

Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių kaime veikiantis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus neseniai pasipildė unikaliu eksponatu – lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto giminėms dovanota vaza. Spalvingais raštais ornamentuotą porceliano vazą Kunigiškių muziejui padovanojo Vaižganto sesers Severijos Mėginienės anūkė, Vilniuje gyvenanti Danutė Mėginaitė-Urnevičienė. Prieš keletą metų ši moteris muziejui dovanojo labai vertingų, spaudoje dar neskelbtų ir tik nedaugelio žmonių matytų fotografijų, kuriose Vaižgantas nusifotografavęs su savo giminėmis gimtuosiuose Malaišiuose ir Kunigiškių kaime, taip pat rašytojui priklausiusią porceliano peleninę.

Dainininko Stasio Povilaičio motina pasakoja…

Stasys POVILAITIS

Dainininko Stasio Povilaičio motina Marija

Tą atmintiną rudens vidudienį Palangoje eidamas pro žinomo dainininko Stasio Povilaičio namus kiemo gilumoje pamačiau skinančią obuolius moterį. Įsikalbėjome. Prisistačiau, kad esu Stasys Povilaitis, sūnus Vlado, kaip ir žinomas dainininkas. Moteris, kaip pasirodė, yra dainininko motina. Ji prisiminė, kad Stasys apie mane yra kalbėjęs. Ne kartą ir jau seniai. Sakė, kad yra dar vienas Stasys Povilaitis, kuris rašo ir kad juos abu daugelis daug kur painioja.

Apie pavojus visuomenei

Linas ŠALNA

Praėjo pirmi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbo metai. Kalbėdamas Seime Vyriausybės pirmųjų darbo metinių proga premjeras Vyriausybės darbą įvertino taip: „Nors neišvengėme klaidų, aš santūriai didžiuojuosi tuo, kaip mums visiems kartu su visais Lietuvos piliečiais pavyko šį sunkiausią metą atlaikyti. Nepaisant to, kad buvo ir nevilties, ir pykčio kurstymo, kad buvo nemažai pagiežos ir ciniško melo, mes visi kartu atlaikėme ir atlaikysime. (…) Praėjo pirmieji mūsų Vyriausybės darbo metai. Metai buvo unikalūs savo iššūkiais, problemomis, įtampomis ir sprendimais. Darbo, o ne populizmo metai“. Taigi jau pirmaisiais žodžiais premjeras atskiria save nuo populizmo ir demonstruoja savo darbštumą bei ryžtą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui krizės situacija yra palanki: jei jo Vyriausybė per visą krizę (beje, jo paties sugalvotos mokesčių sistemos sukurtą) išsilaikys, su jo vardu bus siejamas išėjimas iš krizės ir tada A. Kubilius ilgam liks politikoje kaip krizės nugalėtojas ir neginčijamas (vienintelis!) lyderis dešiniajame flange. Todėl ne veltui premjeras dėkoja, (...) avansu, bendražygiams Vyriausybėje ir visuomenėje: „Esu dėkingas Lietuvos žmonėms, prezidentui Valdui Adamkui ir ypač prezidentei Daliai Grybauskaitei už tai, kad atlaikėme šiuos metus. (...) noriu padėkoti ne tik Vyriausybės bendražygiams, bet ir visam Seimui, (...) noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų ir už paramą, ir už kritiką“. Nors dėkoti dar tikrai nėra už ką. Nebent už tai, kad Seimo langai nukentėjo tik vieną kartą. Nepasitenkinimas visuomenėje kyla, ir juo pasinaudoti netruks pirmiausia priešiškos jėgos.