2009 m. gruodžio 18 d.
Nr. 90
(1782)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kristaus Gimimo sakralinė simbolika

Mindaugas BUIKA

Maldininko laikoma Kūdikėlio
Jėzaus statulėlė, atnešta
į Šv. Petro aikštę, popiežiaus
Benedikto XVI palaiminimui

Prakartėlės kontempliavimas skatina tikėjimą

Sekuliarizuotoje Vakarų visuomenėje stiprėjant ateistų balsams, reikalaujantiems pašalinti iš viešumos religinius simbolius ir Kalėdas minėti kaip neva paprastą „žiemos šventę“, popiežius Benediktas XVI pabrėžė sakralinės simbolikos prasmingumą. Kalėdiniu laikotarpiu Šventasis Tėvas paragino šeimas lankyti tradicinį Betliejaus ėdžiose gimusio Kūdikėlio Jėzaus atvaizdą ir patirti autentišką krikščionių džiaugsmą. Tai jis mokė Trečiąjį Advento sekmadienį, gruodžio 13 dieną, susitikęs su piligrimais Šv. Petro aikštėje vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai. Pagal nusistovėjusį paprotį tą sekmadienį Romos vaikai į aikštę Popiežiaus palaiminimui atnešė savas Kūdikėlio Jėzaus statulėles, kurios vėliau padedamos į namuose įrengtas prakartėles.

Pasidžiaugęs tokiu gausiu jaunų žmonių susibūrimu Šventasis Tėvas patvirtino, kaip yra svarbu, kad šeimos išsaugojo prakartėlių rengimo tradicija. „Tačiau nepakanka vien tik atkartoti šį simbolinį gestą, kad ir koks svarbus jis būtų, – kalbėjo Benediktas XVI. – Yra privalu stengtis kiekvieną dieną gyventi tuo, ką prakartėlė parodo, būtent Kristaus meile, nuolankumu ir neturtu“. Kaip tik tokį tikslą turėjo didysis šv. Pranciškus Asyžietis, kuris XIII amžiuje Italijoje ir pradėjo Išganytojo Gimimo vaizdavimo tradiciją. Popiežius aiškino, kad Pranciškonų vienuolijos įkūrėjas, įrengęs pirmąją prakartėlę netoli Grečio vietovės, skatino vietos gyventojus ją ne tik kontempliuoti ir adoruoti, bet pirmiausia geriau suprasti, kaip gyvenime reikia praktikuoti mokymą Dievo Sūnaus, kuris viską palikęs atėjo pas mus kaip mažas kūdikis.

Šventasis Tėvas savo kalboje prakartėlę pavadino gyvenimo mokykla, kuri visiems padeda geriau pažinti tikrąjį džiaugsmą. Tam nereikia daugybės dalykų, o tik pojūčio, kad Viešpats mus myli. Tai skatina ir mus iš meilės dovanoti save kitiems, aukotis dėl jų gelbėjimo. „Pažiūrėkime į prakartėlę, – kvietė Popiežius. – Neatrodo, kad Marijos ir Juozapo šeima buvo labai klestinti. Jų pirmasis Kūdikis gimė dideliame skurde ir vis dėlto jie buvo kupini gilaus džiaugsmo, kadangi  mylėjo vienas kitą, padėjo vienas kitam. Ir svarbiausia, jie buvo tikri, kad Dievas veikia mūsų istorijoje, Dievas, kuris pats apsireiškė mažajame Jėzuje“.

Benediktas XVI atkreipė dėmesį ir į prakartėlėje tradiciškai vaizduojamus bei Evangelijoje minimus piemenis, kurie irgi džiaugėsi Jėzaus gimimu. Jie žino, kad naujagimis tikrai nepakeis jų materialinio skurdo, jų padėties visuomenėje. Bet jų tikėjimas padeda pripažinti, kad šis „kūdikis, suvystytas vystyklais ir paguldytas ėdžiose“, (plg. Lk 2, 12) yra ženklas Dievo pažado įgyvendinimo visiems žmonėms (taigi ir piemenims), kuriuos Jis myli, pažymėjo Šventasis Tėvas.

Būtent tai ir yra tikrojo džiaugsmo prasmė: supratimas ir pojūtis, kad mūsų asmeninė bei bendruomeninė egzistencija yra aplankoma ir pripildoma didžiojo Dievo meilės slėpinio. „Tam džiaugsmui nereikalingas daiktų turėjimas, bet tik meilė ir tiesa“, – aiškino popiežius Benediktas XVI. Žmonėms reikia Dievo ir per prakartėlę mes suvokiame, kad Jis yra arti mūsų, sušildo mūsų širdis, atsiliepia į mūsų giliuosius lūkesčius. Šis Dievas, kuris apsireiškia iš Švč. Mergelės Marijos gimusiame Jėzuje, yra visa ko centras, yra pasaulio širdis, kalbėjo Šventasis Tėvas Šv. Petro aikštėje susirinkusiems piligrimams. Jis kvietė melstis, kad kiekvienas asmuo į savo gyvenimo centrą priimtų Dievą, kuris tapo Kūdikiu – tikrojo džiaugsmo versme.

Prasminga Kalėdų eglės tradicija

Šiandien, gruodžio 18 dieną, popiežius Benediktas XVI inauguruoja kitą svarbų Kristaus Gimimo šventės elementą – Šv. Petro aikštėje papuoštą didžiulę Kalėdų eglę, kuri šiemet buvo atgabenta iš Ardėnų girios, esančios Belgijos prancūziškajame Valonijos regione. Kalėdų eglės puošimas yra sena, Vokietijoje prasidėjusi tradicija, vėliau paplitusi visoje Europoje bei kituose žemynuose. Štai, pavyzdžiui, Latvijos sostinė Ryga šiemet iškilmingai mini pirmosios Kalėdų eglės 510-ąsias metines. Tačiau paprotys puošti Kalėdų eglę Vatikano aikštėje kartu su žmogaus dydžio prakartėlės figūromis yra palyginti naujas: jį 1982 metais pradėjo popiežius Jonas Paulius II ir Benediktas XVI palaiko šią tradiciją.

Kiekviena šalis laiko nacionaline garbe padovanoti Romos vyskupui Kalėdų eglę (kartu atgabenama dešimtys mažesnių eglučių, kurios papuošiamos įvairiose Vatikano institucijų patalpose). Inauguracijos iškilmėje dalyvauja gausi tos šalies tikinčiųjų delegacija su vietos vyskupais ir vyriausybės atstovais. Šiemet iš Belgijos atvežtos eglės, kuri Šv. Petro aikštėje jau buvo papuošta nuo Švč. Mergelės  Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės, gruodžio 8-osios, aukštis 30 metrų, ji sveria 14 tonų.

Buvo pranešta, kad šimtametė eglė atgabenta iš miško kirtavietės, kurioje natūraliai atliekami retinimo darbai, kad iškirtus senus medžius atsirastų erdvės naujiems. Pasibaigus Kalėdų laikotarpiui Popiežiui dovanota eglė bus panaudota medinių skulptūrų gamybai, o pinigai, gauti jas pardavus, bus išdalyti vargšams.

Kalėdų eglės Šv. Petro aikštėje puošyboje vyrauja Vatikano auksinė ir balta spalvos. Teigiama, kad paprastai ant eglutės pakabinama apie 2 tūkstančius žaislų, o ją apšviečia 1,5 tūkstančio lempučių. Pernai inauguruodamas iš Austrijos atgabentą Kalėdų eglę, popiežius Benediktas XVI sakė, kad savo grakščiu didingumu, žalumu ir papuoštų šakų spindesiu ji simbolizuoja gyvybę, kartu pabrėždama Kalėdų laukimo slėpinį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija