2009 m. gruodžio 18 d.
Nr. 90
(1782)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Permainų bangos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šie metai mūsų krašto istorijoje išliks kaip politinių skandalų ir ekonominės krizės metai. Bankrutuoja vis daugiau  smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Kai kurie bankroto ar iš bankų paimtų paskolų naštos bandantys išvengti verslininkai savo bendroves perregistruoja kitose valstybėse – plinta vadinamasis bankrotų turizmas. Politinė destrukcija ir korupcija – pagrindinės ekonominės krizės priežastys.

Klestinčios korupcijos problemomis rūpinasi ne tik STT ir kai kurie pilietiniai judėjimai, bet ir prie įvairių valstybės institucijų sudarytos darbo grupės. Dar vasarą Vyriausybės sprendimu buvo sudaryta Antikorupcijos grupė. Nuo lapkričio mėnesio ši grupė buvo pradėta performuoti, iš jos pašalinti keli VSD atstovai, paskirti nauji Antikorupcijos grupės nariai – aktorius Audrius Nakas ir žinomas žurnalistas Tomas Dapkus. A. Nakas dar 2008 metais aktyviai kovojo su kultūros srityje itin pasireiškusia Kėvišo klano įtaka, atskleidė įvairius korupcijos atvejus.

Gruodžio 14 dieną iš posto atsistatydino Valstybės saugumo departamento (VSD) valdovas Povilas Malakauskas. Jo atsistatydinimas siejamas su vadinamuoju CŽV kalėjimo skandalu ir nenoru pateikti Seimui  12 analitinių pažymų. Šiose pažymose minimas Lietuvos valdžios ir verslo veikėjų ryšys su Rusijos valdžios pareigūnais ir saugumiečių klanų lyderiais.  1998–2004 metais VSD veikla buvo pakankamai profesionali, VSD pareigūnai atliko daug svarbių tyrimų. Situacija pradėjo keistis 2004 metais, kai vadovavimą VSD perėmė KGB agentai ir rezervistai, artimai susiję su KGB generolu V. Jakuninu  ir kitais KGB-FSB veikėjais. Kremliaus „kurmiai“ pradėjo masinius valymus ir iš VSD atleido daug sąžiningų ir profesionalių pareigūnų. Skandalinga VSD vadovų A. Pociaus, D. Jurgelevičiaus, D. Dabašinsko veikla atsiskleidė, kai jie apjuodino 2006 metų rugpjūtį Baltarusijoje nužudytą VSD pulkininką V. Pociūną, tyrusį J. Borisovo veiklą, atskleidusį skandalingo 2K projekto užkulisius ir tyrusį Darbo partijos veiklą. V. Pociūno nužudymas ir po mirties vykusi jo šmeižto kampanija buvo tipiniu KGB stiliumi vykdyta akcija.

Lietuvos vidaus reikalų sistema susiduria su įvairiomis problemomis. Sąžiningų pareigūnų darbą gerokai apkartina korumpuoti jų kolegos. Jie trukdo ikiteisminių tyrimų eigai, bendradarbiauja su kriminalinių klanų lyderiais. Kita itin svarbi problema – vis mažėjantis teisėsaugos struktūrų finansavimas. Ir tai vyksta tuo metu, kai nusikalstamumas šalyje vis didėja. Pasitaikantys bandymai  juodinti teisėsaugos sistemą yra primityvūs ir apgailėtini. Teisėsaugos pareigūnai  daug prisidėjo prie valstybės interesų gynimo nuo pat 1990–1991 metų. Artėjant  Sausio 13-osios minėjimui, verta perskaityti Z. Džavachišvilio žodžius knygoje „Angelo sargo skrydis“: „1991 metų pradžioje teisėsaugos pareigūnai aktyviai dalyvavo įvairių strateginių pastatų apsaugoje, prižiūrėjo viešąją tvarką. Vytautas Grigaravičius, tuo metu ėjęs Alytaus miesto vidaus reikalų valdybos viršininko pareigas, prisimena lemtingus įvykius: „Prieš sausio įvykius, siųsdamas mūsų darbuotojus į Vilnių, nusižengiau griežtam VRM nurodymui neišduoti vykstantiems pareigūnams ginklų. Kadangi jų misija buvo tikrai pavojinga, pagalvojęs leidau paimti tarnybinius pistoletus savigynai. Gavę nurodymą imtis priemonių turimų ginklų apsaugai komisariatų užpuolimo atveju, išnešėme iš komisariato patalpų ir paslėpėme visus tarnybinius  ginklus ir svarbius dokumentus. Pavojui išnykus, visa ginkluotė buvo atnešta – iki paskutinio šovinio“.  Per tragiškus sausio įvykius Vilniuje nukentėjo daug teisėsaugos pareigūnų – tai vyr. leitenantas A. Grincevičius, leitenantas V. Vinevičius, viršila S. Pilkauskas, vyr. seržantas P. Gnezdovas, majoras A. Stonkus ir daug kitų pareigūnų“.

Padėtis žmogaus teisių ir pilietinių laisvių srityse išlieka sudėtinga. Aktyvi Jungtinio demokratinio  judėjimo (JDJ) veikla prieš korupciją ir pastangos apginti piliečių teises jau sulaukia kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politinių jėgų pasipriešinimo. Prieš keletą savaičių buvo užpultas ir sumuštas Prienų skyriaus vadovas Egidijus Visockas. Persekiojama ir aktyviai JDJ veikloje dalyvaujanti kaunietė Violeta Anankienė. Ji jau daug metų kovoja su korumpuotais valdininkais, gina kauniečių interesus nuo mafijinių struktūrų bandymo neteisėtai užvaldyti jų turtą, įkurti aplinkai žalingas įmones. Spalio mėnesį teismas priėmė sprendimą iškeldinti ją iš buto per keturis mėnesius, o jau gruodžio mėnesį šis sprendimas pakeistas ir jai nurodyta išsikelti iki gruodžio 31 dienos. Taip išsipildė V. Anankienės atžvilgiu ne kartą nuskambėję korumpuotų  valdžios veikėjų grasinimai. Šie faktai dar kartą įrodo, kad šalyje nėra nepriklausomų teismų.

Gruodžio 13–14 dienomis buvo surengtos kelios kibernetinės atakos prieš JDJ  interneto svetainę www.demokratija.eu. Kurį laiką svetainės veikla buvo visai sutrikdyta.

Gripo epidemijos banga mūsų šalyje  jau pradeda slūgti. Kiaulių gripo demonizavimas yra labai naudingas farmacijos verslo rykliams ir jų lobistams. Štai danų žurnalistai demaskavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) funkcionierius, gaunančius didžiules algas ir iš stambiųjų farmacijos bendrovių. Šios bendrovės viešųjų ryšių projektams skiria dideles sumas. Prie viešųjų ryšių išlaidų priskiriamos ir išmokos farmacijos bendrovių lobistams. Kai kurie PSO ekspertai  iš farmacijos koncernų gauna po keliolika tūkstančių eurų per mėnesį siekiančius „priedus“. Šie ekspertai pateikia nerealias, niekuo nepagrįstas  prognozes apie  kaulių gripo grėsmę. Tai sukelia žmonių paniką ir jie šluoja  vaistinių lentynas, kraudami milžiniškus pelnus farmacijos bendrovėms. Kai kas lygina kiaulių gripą su XX amžiaus pradžioje siautusiu ispanišku gripu – tada Europoje mirė apie 40 milijonų žmonių. Bet tokie palyginimai  nėra pagristi.

Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos problemas, lapkričio mėnesį įvairiuose Europos šalių laikraščiuose svarstė prancūzų filosofas ir apžvalgininkas Andre Gliuksmanas. Jo teigimu, „Baltijos šalys išlieka  Rusijos įtakos zonoje esančiomis valstybėmis. Tiesa, Estija jau vis ryškiau kovoja su Kremliaus įtaka ir šioje valstybėje jau pavyko pasiekti bei apriboti  prokremliškų struktūrų įtaką. O Latvija ir Lietuva vis dar negali išsivaduoti iš rusiškojo imperializmo gniaužtų. Lietuvoje per keliolika metų įvykę specialiųjų tarnybų pareigūnų ir žurnalistų paslaptingi nužudymai taip ir liko iki galo neatskleisti. Daugumos šių nužudymų tyrimų gijos vedė link galingų kriminalinių klanų ir KGB-FSB struktūrų. Putino režimas ne tik įvairiais būdais spaudžia Baltijos kraštus ir Gruziją – šis režimas sistemingai naikina savo valstybės piliečius – pirmiausia turiu omenyje čečėnus, ingušus ir opozicijos aktyvistus. Žinoma, tiesiogiai  neteigiu, kad Putinas yra naujasis Stalinas, bet galiu pagrįstai teigti, kad jis yra nuoseklus stalininių tradicijų tęsėjas. Kai kurie Europos politikai ir intelektualai abejingai stebi Rusijos procesus, kai kurie net gina imperialistinio režimo veiksmus, kai kurie vengia represijų temų, tik pabrėžia rusų kultūros reikšmę. Jei europiečiai gerbia rusų kultūrą, tai jie turi gerbti ir Aną Politkovskają, ir kitus žurnalistus, nužudytus už tai, kad jie tyrė ir aprašė Kremliaus nusikaltimus. Aš gyniau popiežių Benediktą XVI, kai jis buvo puolamas dėl savo pasisakymų Vokietijos Regensburgo mieste. Popiežius buvo teisus, primindamas apie islamiškojo ekstremizmo pavojų. Tačiau egzistuoja ne mažiau grėsmingas rusiškojo imperializmo pavojus. Šio imperializmo  aukos – per keliolika metų nužudyti dešimtys tūkstančių Čečėnijos gyventojų, nuo 2008 metų karinės Rusijos agresijos žuvę gruzinai. Šių nusikaltimų negalima užmiršti“.

Permainų banga ritasi ne tik per kai kuriuos Lietuvos provincijos kraštus, kur jau atskleidžiami korumpuotų vietos valdžios veikėjų nusikaltimai. Ir centrinės valdžios žinybose bei Lietuvos diplomatiniame korpuse bręsta rimtos permainos. Iš postų atsistatydino ne tik VSD vadovas P. Malakauskas, bet ir „Sodros“ vadovas M. Mikaila, atšaukiamas Lietuvos ambasadorius Gruzijoje M. Laurinkus, Damoklo kardas pakibo ir virš ambasadoriaus Latvijoje Antano Valionio galvos. Šios permainos buvo prognozuojamos jau metų viduryje.

Žvelgiant į mūsų krašte vykstančius procesus, galima daryti išvadas, kad Lietuvoje akivaizdi ir vertybių krizė. Apie tai kalba režisierius, meno istorikas Vytautas V. Landsbergis: „Stebint, kaip elgiamasi Lietuvos politikoje, versle, švietime ir net kultūros procesų organizavime, kartais apima nesmagus dance makabre pojūtis – tarsi būtų vėjavaikiškai šokama ir linksminamasi, nematant, kad viskas greitai gali baigtis. Dabartinė mūsų visuomenės raidos fazė garbių istorikų ir apžvalgininkų įvardijama kaip vartojimo visuomenės būvis. Kai kurie antropologai teigia, kad egoistinio atrijimo fazė civilizacijų istorijoje dažnai būna paskutinė – vartojimo ir pramogavimo kultūros įsigalėjimu baigiasi civilizacijos ciklas, kadangi vartojimo visuomenėje nelieka pagarbos gamtai ir kitam žmogui. Tokioje situacijoje labai svarbus susitelkimas ir ieškojimas kokių nors išeičių. Reikia suvokti būtinybę parodytį meilę kitiems žmonėms, gerbti gamtą, atkurti pusiausvyrą“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija