Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Žemaičių rūpintojėliai

Žymus žurnalistas, kraštotyrininkas ir fotografas Bernardas Aleknavičius pusę amžiaus fotografavo Žemaitijos liaudies meną, jo kūrėjus. Sukaupė daug negatyvų ir fotografijų, kurias ilgai sistemino, rašė apibendrinamuosius straipsnius. Rezultatas – fotoalbumas „Žemaičių žemės rūpintojėliai“, kurį išleido Klaipėdos leidykla „Eglė“ (dizaineris Ričardas Ajauskas, redaktoriai Inga Matač ir Antanas Stanevičius).

Plačios erudicijos autorius aiškina Rūpintojėlio esmę – tai gali būti ir rymanti pakelės skulptūrėlė ir koplytėlė. Knygoje pavaizduoti Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Plungės, Rietavo, Telšių, Kelmės, Šilalės, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių rūpintojėliai. Tikriausiai pusės fotoalbume pavaizduotų rūpintojėlių ir kitų tautodailės kūrinių šiame pasaulyje nebėra. Dalis sunyko, kita dalis išvogta, kita sugadinta. Jie išliko tik uolaus žurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus fotografijose, negatyvuose, kurie, saugiai kataloguoti, turi ir datas, ir adresus.

Didžiausias idealizmas bei neblėstanti Lietuvos meilė – taip trumpai nusakytinas B. Aleknavičiaus gyvenimas ir kūryba. Jo dokumentinės ir publicistinės kūrybos herojai – Kristijonas Donelaitis, Ieva (Ėvė) Simonaitytė, Vydūnas, Adomas Brakas, Zanavykų krašto šviesuoliai. Šioji fotoapybraiža – tryliktoji nepailstančio patrioto knyga. Jos skaitytoju ir žiūrovu gali būti kiekvienas mūsų.

„Žvelgi į žemaičių žemės rūpintojėlius ir susimąstai. Koks tai platus ir gilus kultūros klodas. Tai sunkiai suvokiamo tautos nueito kelio dalis. Rūpintojėliuose – žmonių gyvenimai. Jų likimai. Nė viena Marija Sopulingoji, nė vienas Jonas Krikštytojas ar kuris kitas šventasis neatsirado be priežasties. Visi jie turi savo istorijas. Tik gaila, kad apie tai mes žinome labai nedaug. Šį tą žinome apie didžiuosius žemaičių rūpintojėlius: Dionizą Pošką, Simoną Stanevičių, Simoną Daukantą, Motiejų Valančių, Jurgį Pabrėžą. O ką mes žinome apie kaimo dainorėlius, pasakorius, dievdirbius, turtinusius mūsų kalbą, taurinusius dvasią, puošusius gyvenimą? Deja, deja... Tik jaučiame, jog tai mūsų praeitis, vaidilų kanklių skambėjimas, senolių pasakojimas apie garbingą tautos praeitį.

Prieš „raudonąjį tvaną“ Žemaitijoje kaip niekur kitur buvo gausu kryžių, koplytstulpių, koplyčių, koplytėlių, kur gyveno rūpintojėliai, Nukryžiuotieji ir Nazariečiai, Marijos Maloningosios ir Marijos Sopulingosios, šv. Jonai Nepomukai ir šv. Florijonai, šv. Onos ir šv. Barboros. Ir visi šie šventieji bei šventosios turėjo savo šventę – Visų Šventų dieną. Saugojo gyvulius nuo ligų, javų laukus – nuo gamtos nelaimių, o dainose apdainuotus žydruosius linelius – nuo įvairių kenkėjų“, – fotoapybraižos įžangoje rašo B. Aleknavičius.

R. B.

© 2009 „XXI amžius“