Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kauno lenkų folkloro ansamblis „Kotvica“

Rimantas KLEVEČKA

Folkloro ansamblio „Kotvica“ išvyka į Lenkiją

Dainininkė ir šokėja Giedrutė

Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios giesmininkai (lenkų kalba) ir šv. Mišias lenkų kalba aukojantis kun. Valdemaras Michalovskis OFM Cap. bei klebonas kun. Renaldas Šumbrauskis

Kaunas pagrįstai didžiuojasi išsaugojęs tvirtą lietuvišką dvasią. Ir turbūt neatsitiktinai. Pasakęs, kad lietuvių Kaune yra didžioji dauguma, gerokai pasikuklintum. Tačiau dabartinė miesto gyventojų bendruomenė – tai ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai...

Tautinių mažumų sudėtis, jų įtaka bei svarba šimtmečių eigoje gerokai kito. Dėl artimos lietuvių ir lenkų kaimynystės šios tautos žmonių visais laikais Kaune gyveno palyginti nemažai. Pakaunės, Jonavos, Kėdainių krašto dvarai buvo lenkų kultūros židiniai. Kiek toliau į šiaurę, ten, kur šiandien ribojasi Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonai, Liaudos pakrantėse plytėjo bajoriška praeitimi ir tradicijomis šlovinga, žymaus lenkų klasiko Henriko Sinkevičiaus romano „Tvanas“ išgarsinta Liauda. Kauno gatvėse lenkų kalbą šiandien išgirsi retai, tačiau miesto lenkų bendruomenė stengiasi, kad jaunoji karta nenutrauktų protėvių kalbos, dainų, šokių, tautinių papročių gijos.

Po Antrojo pasaulinio karo Kaune ir Kauno krašte nebeliko gimnazijų, mokyklų su dėstomąja lenkų kalba, todėl lenkų bendruomenė ieškojo kitų būdų puoselėti savo tautos kultūrą. 1959 metais įsteigti lenkų kalbos kursai, o 1961-aisiais buvusi A. Mickevičiaus lenkų gimnazijos mokytoja Helena Urniaž avalynės fabriko „Inkaras“ kultūros namuose įkūrė lenkų folkloro ansamblį „Kotvica“ (lenk. kotwica – inkaras). Iš pradžių jame dainavo vaikai, vėliau prisijungė suaugusieji, sukurta šokių grupė. Kolektyvas augo, koncertavo ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei Vilniaus krašte. 1972 metais buvo surengta pirma koncertinė kelionė į Lenkiją. Koncertuota Baltstogėje, aplankyta sostinė Varšuva. 1999 metais kolektyvas dalyvavo Pasauliniame lenkų ansamblių festivalyje Žešove, 2000 – Pirmajame tarptautiniame tautinių šokių festivalyje Elblonge. Be „Kotvicos“ neįsivaizduojamas nė vienas lenkų kultūros renginys Lietuvoje – Vilniaus lenkų kultūros festivalis, Kėdainių „Znad Issy“, Kaune rengiamas Lenkų dainos festivalis. Be to, nemaža dalis ansamblio narių kiekvieną sekmadienį gieda Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje lenkų kalba aukojamų Mišių metu.

Šiandien ansambliui vadovauja Alina Pacovska, ansamblio veikloje aktyviai dalyvauja daugiau nei trisdešimt žmonių. Pasak ansamblio vadovės, tai muzikalus, judrus, idėjinis, stulbinantis savo sugebėjimais kolektyvas, visada turintis galimybę keliauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir siekti reprezentatyvaus mažumos atstovavimo.

Kiekvienais metais ansamblis pasirodo Kauno miesto dienose. Puošnūs ir spalvingi tautiniai drabužiai, melodingos dainos, temperamentingi šokiai priverčia sukrusti ne vieną klausytoją, niūniuoti dainas ir pelnyti kauniečių ir miesto svečių palaikymą.

Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyriaus bendruomenė dažniau sulaukia ir lietuviškų šeimų, norinčių artimiau susipažinti su lenkų istorija, kalba, kultūra ir papročiais. Pasak bendruomenės pirmininkės Pranciškos Abramovič, laukiami visi. Atėjusiems sudaroma galimybė ne tik lankyti lenkų kalbos kursus, bet ir aktyviai bendrauti, dalyvauti koncertuose, išvykose, susitikimuose.

Svetingame folkloro ansamblyje „Kotvica“ įsitikinau, jog daina ir šokis – tai neįkainojamas turtas, kurie suburia tautiečius, padeda išlikti vieningais ir stipriais.

© 2009 „XXI amžius“