2009 m. gruodžio 31 d.
Nr. 93
(1785)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Žvirgždaičiai

Bronislovas ZINKEVIČIUS

Laikinoji bažnyčia, pastatyta
vietoj per karą sudegusios
(priekyje) ir statoma
naujoji Žvirgždaičių bažnyčia

Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies
bažnyčia apie 1939 metus

Žvirgždaičių bažnytkaimis, įsikūręs prie Nenupės upės, dar apie 1920 metus buvo pravardžiuotas Kumelupiais, ir tik pastačius bažnyčią pradėtas vadinti Žvirgždaičiais. 1917 m. balandžio 25 dieną Seinų vyskupas A. Karosas parapijos kūrimą pavedė uoliam kun. P. Radžiūnui. Kun. P. Radžiūnas iš P. Lioranto ir iš Pieciškių M. Stanaičio gavo po 10 margų bažnyčios statybai. Žvirgždaičiams iš Paluobių perduota medinė bažnyčia, parapijiečiai dar nusipirko dalį miško medžiagos. Bažnyčios statyba ilgai neužtruko ir 1917 metais ji jau buvo pašventinta ir jai suteiktas Švč.  Jėzaus Širdies titulas. Jau 1938 metais prie parapijos  prijungta 1500 katalikų iš Naumiesčio bei aplinkiniai kaimai. Miestelyje veikė valsčius, sveikatos punktas, paštas, mokykla, pieninė, kooperatyvas ir policijos punktas. Valsčiuje buvo 237 ūkininkai ir 1682 gyventojai.

Per Antrąjį pasaulinį karą dalis miestelio ir bažnyčia buvo sudeginta. Dar špitolę buvo įsirengę pamaldoms, bet vėliau ir ją atėmė. Miestelyje įsikūrė valsčius su stribelnyčia, paštas, mokykla. Visa bažnyčios žemė buvo komunistų nacionalizuota, ją dabar valdo nupirkęs darželį neaiškios kilmės „krikščionis“. Labai liūdėjo parapijiečiai, kai buvo atimtas paskutinis lopinėlis žemės prieš kapus, kur šiandien turėjo stovėti naujoji bažnyčia. Tačiau žvirgždaitiečiai nenuleido rankų, nors sovietinė valdžia labai varžė. Už surinktus parapijos pinigus nupirko miško medžiagų. Griškabūdyje jas paruošė, meistrai paruošė pastato karkasą ir lentas apkalimui. Visa miško medžiaga naktį atvežta į Žvirgždaičių kapines. Darbo baras jau paruoštas, trūko darbo rankų. Slapta pervažiavus „Naujo gyvenimo“ ir „Jaunosios gvardijos“ kolūkius šeštadienio ryte sugužėjo daug vyrų. Švintant užvirė darbas ir per tris valandas pastato griaučiai jau stovėjo. Visi, kas gyvas, vilko lentas, o vyrai kalė sienas. Nė nepajutome, kaip vakarop dėjome langus ir montavome duris.

Ačiū Dievui, mums pasisekė. Joks sovietinis „velnias“ nepasirodė, viršininkas J. Račkauskas šventė Šakiuose. Saugumas pražiopsojo ir nesitikėjo, kad per dieną galima pastatyti bažnyčią. Visiems buvo džiaugsmo – iki ašarų. Tai įvyko 1956 m. sausio mėnesį. Ant durų buvo prikalta lenta „Lavoninė“. Pranukas Adomaitis atnešė kryželį, kurį prikalė krikštasūnis studentas komjaunuolis, ir pasakė: „Čia gyvens Kristus ir gyvuos Žvirgždaičių parapija“.

Nors gyvenimas Žvirgždaičiuose yra varganas, šiandien miestelis su Dievo palaima vėl stato bažnyčią, į kurią susibūrę gyventojai galės pasiguosti Aukščiausiajam savo skausmais ir pasidalyti džiaugsmais.

Iš Žvirgždaičių parapijos yra kilę: Telšių vyskupas J. Staugaitis, Seimo narys A. Staugaitis, aviacijos pulkininkas J. Liorantas, kun. A. Skeltys, kun. kankinys V. Balsys, kunigas P. Manelis, rašytoja P. Orintaitė.

Žvirgždaičiai, Šakių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija