2010 m. sausio 22 d.
Nr. 6
(1791)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kauno valstybinis choras pagerbė Laisvės gynėjus

Rimantas KLEVEČKA

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos)
bažnyčioje gieda Kauno valstybinis
choras. Diriguoja prof. Petras Bingelis

Laisvės gynėjų dienos vakarą Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje susirinko kauniečiai pagerbti žuvusių už Lietuvos laisvę, susikaupti maldai už juos.

Kauno valstybinis choras – garsiausias miesto muzikinis kolektyvas – savo daina ir giesme patvirtino tautos laisvės troškimą nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės žingsnių: atkuriant valstybingumą 1990 m. kovo 11-ąją, jį ginant kruvinąjį 1991-ųjų sausį.

Šių metų Sausio 13-osios minėjimui choro vadovas prof. Petras Bingelis pasirinko ne kokio nors užsienio klasiko „Mišias“, o lietuvių kompozitoriaus Česlovo Sasnausko kompoziciją. Pagrįsdamas tokį sprendimą maestro P. Bingelis teigė: „Man atrodė, jog žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukai pagerbti labiausiai tinka būtent šio kompozitoriaus Requiem. Juk tiek palydėdami amžinybėn artimiausius, tiek ir pagerbdami tautos didvyrius giedame Č. Sasnausko „Marija, Marija“. Šis kūrinys, neretai vadinamas religiniu lietuvių himnu, mūsų lūpose skambėjo ir tada, kai maža tauta, galinga tik savo daina ir giesme, stojo prieš didžiulę imperiją, taip pareikšdama savo valią gyventi laisvai ir nepriklausomai. Į šią giesmę sudėjome visą savo skausmą, kai speiguotą 1991-ųjų sausį Vilniaus kalvos priglaudė už laisvę žuvusius Tėvynės sūnus ir dukterį. Šioje giesmėje ir kartu maldoje išreiškėme ir viltį, jog jų auka nėra beprasmė. O kas suskaičiuos, kiek lietuvių kartų Aukščiausiojo apsaugos Tėvynės žemei, gimtiesiems namas šaukėsi tautos dainiaus Maironio žodžiais „Apsaugok, Aukščiausias“, kuriems muziką taip pat sukomponavo Č. Sasnauskas. Būtent todėl esu įsitikinęs, jog Č. Sasnausko Requiem geriausiai įprasmina dramatišką mūsų tautos ir valstybės likimą, negailestingus istorijos kirčius, kuriuos teko patirti, pagaliau – nepalaužiamą tautiečių ryžtą ir tikėjimą.“

Paklaustas, ką Sausio 13-oji reiškia mums, šiandienos žmonėms, maestro pabrėžė: „Laisvė tikrąja šio žodžio prasme nėra vienadienis dalykas, o nuolatinis siekimas. Ją turime puoselėti kasdien, bendromis jėgomis ir kiekvienas pagal savo išgales stiprinti valstybės pamatus, ugdyti kūrybines, kultūrines tautos galias ir visuomet branginti už Lietuvos laisvę kovojusiųjų atminimą: juk jų dėka šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje (…)“ Anot prof. P. Bingelio, „būti laisvam reiškia būti atsakingam už savo Tėvynę, savo artimą ir, pirmiausia, už save patį“.

Baigdamas pokalbį prof. P. Bingelis visiems muzikiniams kolektyvams palinkėjo šiemet, kai minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 20-metį, koncertinėje veikloje kuo daugiau dėmesio skirti šiai sukakčiai, įtraukti į savo repertuarą daugiau patriotinių, lietuvių kompozitorių kūrinių, per muzikines-edukacines programas ugdyti jaunimo patriotines nuostatas.

Kauno valstybinio choro veikla tam yra geras pavyzdys: netrukus Kauno valstybinėje filharmonijoje bus surengta moksleiviams skirta edukacinė popietė, kurioje skambės Maironio poezijos posmai bei lietuvių kompozitorių poeto eilėmis sukurtos dainos.

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija