2010 m. sausio 27 d.
Nr. 7
(1792)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ragina Prezidentę ryžtis radikaliai teismų sistemos reformai

Neseniai „XXI amžiuje“ spausdinome ses. Nijolės Sadūnaitės kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Negavusi konkretaus atsakymo N. Sadūnaitė kartu su keliais kitais buvusiais antisovietiniais disidentais vėl kreipėsi į Prezidentę.

Grupė piliečių  raštu kreipėmės į Jus dėl netvarkos Lietuvos teismų sistemoje. Kol kas sulaukėme tik prezidentūros kanclerio G. Krasausko atsakymo. Jame pranešama, kad Jūs skiriate didelį dėmesį teisėjų atrankai ir kitiems teismų darbo gerinimo klausimams.

Tačiau šis formalus atsakymas mus privertė galvoti, kad Prezidentūros tarnautojai ne visai suprato mūsų keliamas problemas. Tai kelia baimę, kad gali būti apsiribota tik kai kurių personalijų keitimais, pačiai teisėtvarkos sistemos visumai išvengiant reikalingų permainų. Tuo labiau kad ydinga sistema pasiryžusi remtis ir „savaisiais“, posėdžiaujančiais Konstituciniame Teisme.

Okupacijos metais persekiotų asmenų stebėjimais, jau iki Kovo 11-osios akto buvo pradėti pasirengimai teisėsaugos sistemą transformuoti ne visos Tautos teisės poreikiams, o siekiant išsaugoti žmoniškumui ir Lietuvos valstybingumui prasikaltusias kolaborantines struktūras, įteisinti valstybinio ir išlikusio žmonių nekilnojamojo (o dažnai ir kilnojamojo) turto neteisėtą „prichvatizavimą“ bei  kitas nusikalstamas veikas, pažeidžiančias visuomenės interesus. Nesiskaitant su Konstitucijos nuostatomis, suformuotos dvi teismų piramidės, tarp kurių beapeliaciniai administraciniai teismai aiškiai skirti oligarchinės „teisės“ triumfui įtvirtinti.

Tarp visų buvusių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovų ir narių nebuvo nė vieno, kuris būtų siekęs neformaliai patikrinti teisėtvarkos institucijų pareigūnų reputaciją, įvertinant jų elgesį su žmonėmis okupacijos metais. Tai, o kartu ir liustracijos nebuvimas sudarė esmines sąlygas valstybę paversti kriminalizuotų „buvusiųjų“, prie jų prisiplakusiųjų ir jų vaikų siautėjimo vieta. Tokiomis sąlygomis visų teisminių valdžių (įskaitant prokuratūrą) nepriklausomumą tegalime vadinti sąžinės neturinčiųjų orgija... šiltnamyje. Iš teisinių institucijų, tarp jų ir iš Aukščiausiojo Teismo, sąžiningi teisininkai išstumiami arba priversti pasitraukti patys. Ryškiu pavyzdžiu tapo ir Generalinė prokuratūra: joje negatyvūs procesai pasimatė anksčiausiai ir tęsiasi visą dvidešimtmetį. Formali aukščiausiųjų teisėsaugos institucijų vadovų atskaitomybė vien iš neaiškiais pinigais suburtų partijų sukurtam Seimui, išeliminavus visuomenės kontrolę, realiai tapo visiškai neatskaitinga Tautai, kuri pagal Konstituciją yra valstybės suverenas. Per nepriklausomybės laikotarpį Aukščiausiasis Teismas nieko nedarė analizuodamas ir vienodindamas teismų praktiką, kai dėl savo teisių į teismus kreipdavosi okupacijos laikmetyje represuotieji ar siekę atstatyti nuosavybės teises Lietuvos piliečiai. Konstitucinio Teismo nutarimai turi vieną bendrą bruožą – paprasti žmonės jų nesupranta.

Sisteminei teisėtvarkos sistemos revizijai turi būti gerai pasirengta. Nedovanotina (o tai jau buvo), kai visuomenei spaudžiant, sistemai atnaujinti pasitelkiami tie, kurie ją iškreipė. Manytume, jog vykdant reformas galima plačiai pasiremti visuomene, be kita ko, turinčia daug informacijos, kaip buvo elgtasi su mūsų teisėmis ir teisėtais interesais atkūrus valstybingumą. Ir visuomenė nori tokio bendravimo. Tačiau mes manome, kad visuomenės interesų vardan siekiant esminių pokyčių teisėtvarkoje, Jūs, gerbiama Prezidente, savo dekretais privalote sudaryti specialias nepriklausomų teisininkų ir visuomenės atstovų komisijas, kurios turėtų įvertinti prokurorų veiksmus atskiruose laikotarpiuose keltose svarbiose, bet teismų nepasiekusiose bylose. Taip pat reikėtų ištirti padėtį teismuose, kuriuose neformuota ir toliau deramai neformuojama visos visuomenės interesus atspindinti teisinė praktika, o jaunų, jau nepriklausomo gyvenimo metais mokslus baigusių teisėjų ir prokurorų atrankos ir karjeros dalykai tebėra klaninių grupių rankose. Mūsų manymu, viskas, kas susiję su padėtimi Lietuvos teisėtvarkoje, turi būti vieša.

Jeigu Jūs ryžtumėtės pradėti sisteminę Lietuvos teisėtvarkos pertvarką, mes, o gal ir daugiau okupacijos metais persekiotų asmenų, remdamiesi tuo autoritetu, kurį dar visuomenėje turime, pasiryžę kviesti žmones Jums į pagalbą. Tepadeda mums Dievas.

Ses. Nijolė Sadūnaitė,

Balys Gajauskas,
 triskart politinis kalinys,

Petras Plumpa,
dukart politinis kalinys,

Antanas Terleckas,
buvęs Lietuvos laisvės lygos pirmininkas,

Jonas PUODŽIUS,
buvęs tremtinys prie Laptevų jūros

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija