Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vatikano muziejų papuoš lietuvių menininkės darbas

Violeta Juškutė, Paolo Segretti ir Donatas Juškus

Vatikano muziejaus kolekciją papuoš vienos ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės dailės atstovių menininkės Violetos Juškutės kūrinys „Angelo sparnas II“. Šis menininkės darbas yra Lietuvos sostinės Vilniaus ir projekto „Gold of Lithuania“ dovana Vatikanui. Dovana primins 2009 metų vasarą lietuvių buriuotojų piligriminę kelionę po Viduržemio jūrą, dedikuotą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui. Sausio 19 dieną Lietuvos delegacija buvo priimta Vatikano muziejuje.

Nelinksmos mintys apie paminklą Vytautui Didžiajam sostinėje

Vytautas Visockas

Skulptorius Gediminas Karalius prie paminklo Vytautui Didžiajam maketo

Artėja Žalgirio mūšio 600-osios metinės. Pernai metų pabaigoje paaiškėjo, kad nieko reikšmingesnio šiam jubiliejui nesukursime, o sausio 6 dieną kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia: Vilniuje bus pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam! Pirmą kartą ta žinia buvo pagarsinta LTV Zitos Kelmickaitės laidoje. Valstybė, valdžia lieka nuošaly, todėl Lietuvos istorijai neabejingi piliečiai imasi iniciatyvos – kuriama Vytauto Didžiojo sąjunga, bus renkamos lėšos ir statomas jau sukurtas paminklas. Liepos 15-ąją jis turėtų stovėti parinktoje vietoje, netoli paminklo karaliui Mindaugui.

„Alma Mater“ ir Povilas Pečeliūnas

Lietuvos pogrindžio leidinio „Alma Mater“ rinkinio viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido svarbų veikalą – pogrindžio leidinį „Alma Mater“, ėjusį okupacijos sąlygomis. Ta dvasia, kuri liejosi iš šio leidinio iniciatorių (tik nepriklausomybės metais sužinojome tikrąjį jo leidėją ir atsidavimą), buvo tikra atgaiva, jį skaičiusiems žmonėms leisdavusi pasijusti laisvais. 1980-ųjų pabaigoje leidinys buvo skirtas Vilniaus universiteto (tada vadinto kolaboranto A. Sniečkaus vardu) įkūrimo 400 metų jubiliejui.

Mokslininkas, keliautojas, kolekcininkas, bajoras…

Dail. Stasys POVILAITIS

Viktoras Oranskis su bajorų kanclerio regalijomis

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune 2010 m. pradžioje buvo atidaryta muziejui dovanotų technikos mokslų daktaro, Bajorų karališkosios sąjungos kanclerio, kolekcininko Viktoro Oranskio surinktų dailės dirbinių, archeologinių radinių ir suvenyrų paroda. Parodos atidaryme dalyvavo muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Kęstutis Ignatavičius ir muziejaus Taikomosios dailės skyriaus egiptologas Tadas Rutkauskas.

Teisinio nihilizmo brūzgynai

Antanas Uosis

Lietuva nenumaldomai artėja prie savo valstybės atkūrimo 20-mečio. Nors ir mėgstama pasigirti naryste ekonominėse ar militarinėse Vakarų organizacijose, džiaugsmo kol kas nėra daug. Savo kuklų atkurto valstybingumo jubiliejų valstybė sutinka krečiama daugelio skaudžių ligų.

Vis mėgstame pakalbėti apie ekonomines problemas. Bet tiek jau to – kad ir ką sakytų sovietmečio besiilgintys pensininkai, Lietuvoje pragyvenimo lygis šiandien aukštesnis nei daugelyje buvusios SSRS respublikų. Tačiau žymiai rečiau kalbama apie moralinę krizę, baigiančią sugraužti valstybės kūną. Ir nors daugelis nusivylimą ir masinę emigraciją sieja kaip tik su krize ir nedarbu, tačiau yra ir dar vienas svarbus faktorius – socialinio teisingumo stoka.

Konstitucinės krizės ženklai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje ekonominė padėtis vis sunkėja. Kyla nedarbo lygis, šiuo metu jau net 13,2 proc. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Prognozuojama, kad balandžio mėnesį nedarbo lygis perkops 15 proc. ribą. Kai kuriuose rajonuose nedarbas itin didelis – Druskininkų (17,3 proc.), Ignalinos (16,7 proc.), Mažeikių ir Akmenės rajonuose (po 16,2 proc.), Panevėžio mieste (15,8 proc.). Mažiausias nedarbo lygis yra Neringos savivaldybėje (4,3 proc.), Elektrėnų (7,2 proc.) ir Birštono (8,4 proc.) savivaldybėse.