2010 m. vasario 5 d.
Nr. 10
(1795)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Krikščioniška spauda ir krikščioniška konkurencija

Gintaras Visockas

Sausio 28-ąją Vilniuje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas  surengė diskusiją „Krikščioniškosios žiniasklaidos aspektai ir vieta Lietuvos viešojoje erdvėje“. Kaip krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ bendradarbis, atsitiktinai apie ją sužinojęs, negalėjau nedalyvauti. Tačiau net keletą valandų trukęs pokalbis nepaliko įspūdžio.


Skaitytojai apie „XXI amžių“

Pradžiugino mus visus

„XXI amžių“ skaitome nuo pat pirmo jo numerio pasirodymo 1990 metais. Esame giliai tikintys katalikai, Lietuvos patriotai, todėl šį laikraštį prenumeruoja ir skaito visi trys mūsų sūnūs bei du žentai. Meldžiamės, kad šis katalikiškas laikraštis gyvuotų ir sulauktų  savo 20-mečio.

Mes labai nustebome sausio 8 dieną sulaukę spalvoto ir netgi 16-os puslapių „XXI amžiaus“. Argi tai ne Dievo stebuklas? Mūsų suvargusiai ir moraliai puolusiai Lietuvai toks laikraštis, kaip „XXI amžius“, yra būtinas kaip vanduo ir druska! Padėkojus Dievui, reikia ne mažiau padėkoti ir visiems geradariams, ypač išeiviams užsieniečiams, kurie iki šiol rėmė ir toliau remia „XXI amžių“. Jiems visiems reikėtų įteikti „Gerumo kristalus“. Tokių kristalų yra nusipelnę „XXI amžiaus“ redakcijos pasiaukoję ir geležine kantrybe apsiginklavę darbuotojai. O tie, kurie visokiais būdais bandė kaišioti pagalius „XXI amžiui“, turėtų sprogti iš pavydo, išvydę spalvotą ir gražų laikraštį. Neišdegs jums – „XXI amžius“ garbingai sutiks savo 20-metį!..


Apie paramą...

Beveik po penkiolikos metų ir „XXI amžius“ sulaukė paramos iš Spaudos rėmimo fondo. Tokios paramos, kurią gavome, laikraščiui užtenka išsilaikyti vieną mėnesį. Ir tai „bado“ sąlygomis. Ką gi, tenka ir už tai dėkoti naujiesiems fondo vadovams. Tačiau gavus tokius „trupinius“ kyla aibė klausimų. Daugelis leidyklų ar bendrovių (UAB) paramą gavo pagal kelis (net tris ar keturis) projektus ir jiems skirta suma viršija visas jų išlaidas (tą nesunkiai galima paskaičiuoti pagal realią situaciją spaudos srityje), nors pagal fondo nuostatus parama negali viršyti 75 proc. visų leidybos išlaidų. Mūsų leidykla, parengusi keturis projektus, paramą gavo tik pagal vieną projektą, ir paramos dydis sudaro tik 8 proc. visų išlaidų, tad iki galimų 75 proc. dar labai toli. Taigi išties yra gauti tik trupiniai. (Nors, tiesą kalbant, šiemetiniai trupiniai du kartus viršija 1999 metais paskirtus trupinius, kurių tada atsisakėme, nes taip „paremtą“ projektą įvykdyti nebuvo galimybių.) Nebuvo dėmesin priimti mūsų parengti trys projektai „Kultūros erdvės“, „Jaunimas: vertybės, galimybės, patirtis“ ir „Šeimos pedagogika“. Paremtas tik projektas „Gimtasis kraštas: įvykiai ir įspūdžiai“. Nejaugi jaunimo problemos, jo ugdymas, šeimos stiprinimo ir kultūros klausimai nėra svarbūs Lietuvos visuomenei ir jaunimui? O gal šie klausimai nėra svarbūs tik fondo atstovams? Dar keisčiau, kad fondo taryba paramą projektui „Gimtasis kraštas: įvykiai ir įspūdžiai“ suteikė tik dalinę, t. y. skyrė tik pusę to, kiek reikia projektui įgyvendinti. Žinoma, kad fondas paskyrė beveik tokio dydžio paramą, kaip ir „XXI amžiui“, o kai kuriais atvejais net ir didesnę, ir net žymiai didesnę, tokiems leidiniams, kurie teturi kelias dešimtis ar net tik pusantros dešimties prenumeratorių arba turi keletą kartų mažesnę apimtį. O kiti „nuolatiniai“ fondo klientai gauna tokio dydžio paramas kasmet, kad skaitytojams galėtų savo leidinį dalyti nemokamai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija