2010 m. vasario 10 d.
Nr. 11
(1796)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Europos Caritas“ iniciatyvos įveikti skurdą

Mindaugas BUIKA

Prevencinių programų svarba

Siekiant atkreipti dėmesį į sunkią kai kurių asmenų ir šeimų padėtį,  2010-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Kovos su skurdu ir socialiniu atstūmimu metais. Bažnyčios dalyvavimą šioje akcijoje vasario 14 dieną inauguruos popiežius Benediktas XVI, aplankydamas „Romos Caritas“ vargšų prieglaudos centrą. Dar gruodžio mėnesį žemyno vyskupams ir vienuolijoms adresuotame laiške Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas vyskupas Adrianas van Lujnas paragino prisidėti prie šių pastangų. „Kova su skurdu yra esminė Bažnyčios ir visų krikščionių pareiga. Rodydami meilę vargšams jie žino, kad myli Kristų, kuris gyvena juose“, – teigiama laiške.

Prie Kovos su skurdu metų minėjimo pasiruošusi prisidėti svarbiausia katalikiškos paramos organizacija „Europos Caritas“, jungianti nacionalinius padalinius. Kaip teigiama „Lietuvos Caritas“ paskelbtoje informacijoje, Kovos su skurdu metinių proga „Europos Caritas“ publikavo leidinį „Skurdo dokumentas: prevencija geriau nei gydymas“, kuriame analizuojamos šių problemų priežastys ir galimybės jas įveikti. Akcentuojama, kad būtent prevencinės programos turi užkirsti kelią žmonių socialinei atskirčiai, kuri dabar kartais tampa beveik visuotina. „Skurdas yra skandalas! Kaip dar galima tai pavadinti, jei praėjo daugiau kaip 40 metų po to, kada pirmasis žmogus žengė žingsnį Mėnulyje, o žmonės vis dar negali patenkinti bazinių poreikių“, – rašoma „Europos Caritas“ pranešime.

Europos Sąjungoje paskelbtų Kovos su skurdu metų proga „Europos Caritas“ vadovas kun. Erny Gilenas išdėsto Bažnyčios socialinio mokymo esmines nuostatas: atotrūkis tarp vargšų ir turtingųjų neturi nieko bendro su pačia prigimtimi: skirtingos gerovės sąlygos yra dirbtinis ir iš esmės žmogaus sukurtas reiškinys. Dėl dabartinės finansų ir ekonominės krizės toji praraja kasdien gilėja tapdama vis pavojingesnė visai visuomenei ir kiekvienam individui. Todėl „Europos Caritas“ pradeda kompaniją, pavadintą „Be skurdo“ („Zero poverty“), kurios moralinis imperatyvas sako: „nė vienas negali skursti dėl neteisingų struktūrų ir neteisingų sąlygų“.

Šiuo atžvilgiu reikia naujai pažvelgti į žmogaus teisių garantijas ir apsaugą visuomenėje, kurios pagrindiniu atramos tašku būtų ne teisiniai reikalavimai, o žmogaus orumas, kaip visų jo teisių ir pareigų šaltinis. Tikinčiajam pagrindinė nuostata lieka ta pati: kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, ir tai nulemia jo vertę. „Skurdas iš esmės yra daugiau nei vien materialinės gerovės stoka: jis silpnina asmens kūną, dvasią ir pačią jo egzistenciją. Jis silpnina ir pačią bendruomenę, kurioje tie asmenys gyvena“, – pažymi kunigas E. Gilenas.

Užduotis pilnavertiškos bendruomenės tapsmui

Visuomenė turėtų ištaisyti iš praeities paveldėtas nelygybes ir užkirsti kelią atsirasti naujoms neteisybėms. „Europos Caritas“ vadovas pažymi, kad šis veikimo principas turi labai aiškią ir visiems suprantamą sampratą, kuri vadinama „atsakomybe“. Tai turi nulemti mūsų veiksmus ir poelgius, kurie turėtų daugiau nei materialinį aspektą santykyje su nelaimėse atsidūrusiais bendrapiliečiais. „Tokie sprendimai yra įmanomui – jie jau yra mūsų rankose, – rašo kunigas E. Gilenas. – „Caritas“ yra liudininkas tų pasikeitimų, kuriuos patiria asmenys, nepaisant skurdžių gyvenimo sąlygų, sėkmingai sutvarkydami savo likimus“.

Aiškindamas „Zero poverty“ kampanijos esminius bruožus „Europos Caritas“ vadovas pabrėžia bendruomenės ir valstybės institucijų atsakingą požiūrį siekiant įveikti skurdą. „Gyvenant atsakingai galima pakeisti mūsų gyvenimą ir gyvenimą mūsų „miestuose“, kaip dabar apibūdinamos organizuotos bendruomenės tapdamos vis labiau globalinėmis ir tarpusavyje priklausomomis“, – pažymi kunigas E. Gilenas. Jis primena ir Šventosios Dvasios vienijančią stiprybę, kuri įgalina gyventi bendrystėje peržengiant visas sienas. Jis pabrėžia, kad „Caritas“, kaip Katalikų Bažnyčios gailestingosios  meilės organizacija, nedaro skirtumo tarp tų, kuriems tarnauja, ir tų, su kuriais darbuojasi. Todėl prozelitizmas ar religinės privilegijos prieštarauja „Caritas“ prigimčiai ir misijai.

Kitas svarbus šios katalikiškos organizacijos pagalbos vargstantiems ir ligoniams aspektas – tai buvimas socialinio konflikto centre – tarp atskirties (atstūmimo, marginalizacijos) ir įjungimo (vienijimosi, bendrystės). Vienybė yra svarbiausia Europos Sąjungos tapsmo ir egzistencijos koncepcija, kurią kaip tik norima pabrėžti iškeliant Kovos su skurdu metų prioritetus. Ši atsakomybė yra susijusi su žmogaus teisių garantijomis, taigi tai yra daugiau nei tik santykis tarp stokojančių ir teikiančių paramą. Tai užduotis, susijusi su pilnavertiškos bendruomenės tapsmu, abipusiškas ir dinamiškas procesas, įgalinantis visus jos narius gyventi išnaudojant savo potencialą. Nurodydamas į popiežiaus Pauliaus VI enciklikos „Popularum Progressio“ ir popiežiaus „Caritas in Veritate“ mokymą kunigas E. Gilenas patvirtina, jog tai yra sąlyga kiekvieno asmens integraliai pažangai. Taip pat suteikiant paramą vargšams, pripažįstant juos lygiateisiais bendrapiliečiais ir panaudojant jų įnašą, ugdoma visos bendruomenės ir tautos gerovė.

Kvietimas pasirašyti peticiją

Viena svarbiausių „Europos Caritas“ šiemetinės kampanijos iniciatyvų yra „Peticija prieš skurdą“, kurią raginami pasirašyti visi Europos Sąjungos katalikai ir kiti geros valios žmonės. Joje skatinama skirti laiką, asmeninę energiją ir gebėjimus politinei, pilietinei veiklai dėl skurdo įveikimo ir vieningos (inkliuzyvinės) visuomenės kūrimo. Politinėje ir socialinėje plotmėje atsakingiems asmenims peticija kelia keturis svarbiausius uždavinius, susijusius su skurdo mažinimu Europoje, kurie kreipia dėmesį į vaikų, sveikatos apsaugos, nedarbo ir pragyvenimo minimumo problemas. Apibrėžiamas ir jų sprendimo laikotarpis – penkeri metai (iki 2015-ųjų).

Peticijoje pirmiausia nurodoma, kad ypač svarbu mažinti vaikų skurdą ir iki 2015 metų bent per pusę sumažinti vaikų skaičių, kurie gyvena šeimose, atsidūrusiose žemiau skurdo ribos. (Žinoma, tai nereiškia gimstamumo mažinimo – reikia pakelti šių šeimų gerovę.) Dėl to privalu garantuoti pašalpų mokėjimą už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo jų tėvų statuso, pabrėžiama „Europos Caritas“ peticijoje. Kitas reikalavimas – užtikrinti kiekvienam asmeniui minimalią socialinę apsaugą, kad iki 2015 metų Europos Sąjungoje sukurtos „socialinės rūpybos sistemos garantuotų padorų gyvenimo standartą visiems“. Čia turima omenyje ir pakankamos pensijos, pašalpos ligoniams bei bazinės pajamos žmonėms, kurie neturi pakankamai lėšų oriai gyventi.

Trečiasis reikalavimas yra susijęs su socialinių bei sveikatos apsaugos patarnavimų bei paslaugų gerinimu. Kviečiama, kad iki 2015 metų Europos Sąjungoje visiems būtų vienodai garantuotos sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos. Be kita ko, peticijoje patvirtinama, kad aprūpinimas būstu turi būti pripažįstamas, kaip socialinis patarnavimas, ir kad iki 2015 metų „socialinių būstų“ padaugėtų bent 50 proc. Pagaliau kviečiamame pasirašyti dokumente kalbama apie nedarbo problemą ir raginama užtikrinti padorias darbo vietas. Rekomenduojama imtis politinių ir socialinių veiksmų, kad iki 2015 nedarbo lygis Europos Sąjungos šalyse būtų mažesnis kaip 5 proc.  Dėl to visi privalo turėti vienodas garantijas siekti savąjį pašaukimą atitinkančio išsilavinimo, nuolat kelti kvalifikaciją ir galimybę gauti „socialinį įdarbinimą“ tiems, kuriems reikalinga specifinė globa. Šiuo atžvilgiu reikia kreipti ypatingą dėmesį į migrantus, etnines mažumas, ŽIV/AID pažeistuosius ir neįgaliuosius asmenis.

„Europos Caritas“ pažymi, kad „Peticijos prieš skurdą“ tikslas – surinkti vieną milijoną parašų. Tai yra Lisabonos Sutarties apibrėžtas parašų minimumas, kad būtų aktyvizuota vadinamoji Europos piliečių iniciatyva, nukreipta į privalomą bendraeuropinių institucijų reakciją. Tačiau šie dalykai liečia žymiai daugiau asmenų (naujausiais duomenimis, dėl ekonominės krizės sunkioje padėtyje atsidūrė 80 mln. žmonių (17 proc. Europos Sąjungos gyventojų)), kuriems trūksta būsto, maisto, švietimo ir medicinos aptarnavimo. Tai sunki atvira žaizda, kuriai niekas negali likti abejingas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija