Pirmasis puslapis
Fotografija
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Saugokime vaikystės svajones…

Stasys POVILAITIS

Meksika. Senųjų, išnykusių civilizacijų paminklas – indėnų statyta laiptinė piramidė Čičen Icoje. 2008 m. lapkritis

Indija. Prie induistų skulptūros. 2009 m. gegužė

Tailando karalystė. Zoologijos sodo tipo parke, kurio pasididžiavimas – išdidūs drambliai. 2009 m. balandis

Meksika. Prie Gvadelupės stebuklingojo Dievo motinos paveikslo. 2008 metai

Prie indėnų dievinto jaguaro skulptūros. Vidurio Amerika, Gvatemala. 2008 m. lapkritis

Džiunglėse, prie super medžio – sekvojos. 2008 m. lapkritis

Indija, 2008 m. gegužė

Pietų Indija. Milijonierius iš JAV, kuris finansavo 108 milijonus JAV dolerių kainavusios ligoninės statybą. Dešinėje – piligrimai: jugoslavas ir ukrainietė, kairėje – aš

Vidurio Amerika, Gvatemala, veikiančio ugnikalnio Pataja, viena iš ugnies gerklių, kurią fotografuojant buvo labai karšta. Į čia kopėme apie 3 valandas, prieš tai 2 valandas autobusu kilome į kilometro aukštį

Tailando karalystė. Prie katalikų bažnyčios, 2009 balandis

„Saugokime vaikystės svajones, nes jos pildosi“, –  rašė vienas išminčius.

Pastaraisiais metais išsipildė senos mano svajonės – pamatyti Indiją ir Ameriką, Tailandą ir Ispaniją. Kiek anksčiau aplankiau Bulgariją ir Vokietiją, Ukrainą, Armėniją, Gruziją bei Azerbaidžaną, Krymą, Šiaurės Kaukazą, Švediją, Egiptą, Turkiją. Tris kartus lankiausi Sibire, o 2000 metais tris savaites Klaipėdos žvejų laivu plaukiojau po Baltiją. Du kartus lankiausi Danijos karalystės Bornholmo saloje.

Amerikoje keliavau su 20 turistų iš Lietuvos grupe – važinėjome indėnų actekų ir majų išnykusių civilizacijų keliais Meksikos, Gvatemalos, Hondūro ir Belizo šalyse. Galop skridau pas Čikagos lietuvius, o svarbiausia, kad čia, lietuvaičių svajonių šalyje, aplankiau pusseseres Teresę, Česę ir Moniką bei pusbrolį Praną.

Lankydamasis svečiose šalyse, save, tautiečius, tėvynę, Europą, Vakarų civilizaciją atrandu iš naujo – reiklesniu, skvarbesniu kritišku žvilgsniu.

Susirgau priklausomybės nuo kelionių liga. Nėra nuo jos vaistų, nebent tik pinigai, kai jie... baigiasi. Įsidrąsinęs save priskyriau keliautojų gildijai. Kelionės į tolimas šalis – tai lyg kelionė laiku – į priekį, o kartais – atgal. Net tolimų šalių akmenys, uolos, jūros, vandenynai, skurdūs kaimai ar net lūšnynai žadina žydras svajones ir meninę bei dvasinę kūrybą.

Keliaudamas ir savyje, ir aplinkoje, ir kituose žmonėse pajuntu daug šilumos, šviesos ir džiaugsmo, daugiau dvasingumo, išminties, meilės, amžinumo, daugiau Dievo. Keliaujant, o ypač kiekvieną kartą sugrįžus, tampu geresniu krikščioniu.

Iš kur gaunu pinigų kelionėms? Tam pasitarnavo tėvų ir mano nuvertėję rubliniai indėliai. Perku paskutinės minutės keliones ar tas, kurioms skelbiama akcija, arba labai iš anksto. Taupau viso kito sąskaita – nerūkau, nevartoju alkoholio, esu vegetaras, tad maistui nedaug teišleidžiu. Rūbus, apavą perku pigiose prekėse. Užsieniuos – neišlaidauju…

Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“