Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tremtinio darbams – garbinga vieta

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Parodos dalyviai neskubėjo skirstytis. Centre – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vasario 12–kovo 5 dienomis eksponuojama tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šiems paveikslams garbinga vieta skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko bei VO „SOS Vepriuose“ direktoriaus Romo Petro Šaulio dėka.

Vykdydamas velionio, tautodailininko M. Dirsės valią – parodyti paveikslus platesnei auditorijai – R. P. Šaulys ėmėsi iniciatyvos, ieškojo bendraminčių, galinčių padėti išgabenti juos iš „provincijos“.

Iki praėjusios vasaros paveikslai tūnojo tamsiuose Ukmergės rajono, Užulėnio pagrindinės mokyklos koridoriuose. M. Dirsės našlė padovanojo Genocido aukų muziejui 30 tapybos darbų, kuriuose pavaizduotos partizanų atokvėpių valandėlės, kovos, kankinimai, tragiškos žūtys.

Prisiminė autorių

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pasveikino Vasario 16-osios proga ir papasakojo apie parodos autorių, kilusį iš Ukmergės rajono, Miškinių kaimo. M. Dirsė nuo pat pirmųjų pokario dienų įsijungė į partizaninį judėjimą. Jis buvo Vyčio apygardos Perkūno būrio ryšininkas. Vienos akcijos metu, kai vežė informaciją į Kauną, Mykolas buvo suimtas. „Areštas buvo netikėtas. M. Dirsę tardė pats Nachmanas Dušanskis. Visi, kurie tai patyrė, iki šiol prisimena jo tardymo metodus. Tačiau jaunas vyras nepalūžo, kankinimus ištvėrė ir partizanų neišdavė. Jam buvo paskirta didžiausia bausmė – 25 metai tremties Magadano srityje“, – pasakojo T. B. Burauskaitė. Tremtyje Mykolas išbuvo visą jam paskirtą laiką, ten su pogrindžio veikėja Gene Puodžiūnaite sukūrė šeimą. Atsiradus galimybei grįžo į Lietuvą. Čia dirbo, augino vaikus. T. B. Burauskaitė pabrėžė, kad M. Dirsė savo paveiksluose įamžino ne tik savo prisiminimus, skaudžius ir tragiškus Tėvynės išgyvenimus, netektis, kurias patyrė visa tauta, bet ir Lietuvos grožį.

Verta dėmesio paroda

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, į parodą susirinko tie, kuriems svarbi praeitis, istorija. „Kuomet į mane kreipėsi VO „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys ir paprašė, jog šie paveikslai būtų eksponuojami, aš šių darbų nebuvau matęs, tačiau buvau įsitikinęs, jog jie turi būti išsaugoti. Manau, kad šią parodą būtų galima eksponuoti ir kituose miestuose, ne tik Vilniuje, nes žmonėms yra svarbu pamatyti tai, kas čia yra perteikta“, – sakė A. Anušauskas.

Dvasingą ir taurų žmogų M. Dirsę prisiminė ir R. P. Šaulys. Jis perskaitė išlikusius laiškus, kuriuose išsakyta daug skaudžių minčių. „Trūksta palaikančių žmonių, kuriems pokario tematika yra brangi. O ši tema – viena skaudžiausių mūsų tautai. Rusiška, bolševikų okupacija padarė neišmatuojamą žalą mūsų tautai, o jos pėdsakai tebėra žmonių sąmonėje“, – rašė M. Dirsė. R. P. Šaulys papasakojo, jog buvusio partizaninio pasipriešinimo dalyvio ir politinio kalinio darbai buvo eksponuojami ne viename Lietuvos mieste, kur buvo palankiai įvertinti. Prie M. Dirsės paveikslų istorijos mokytojai vedė ne vieną pamoką jaunajai kartai.

Visapusiška pagarba

Į savo jau mirusio vyro tapybos darbų parodą dėl prastos sveikatos negalėjo atvykti jo žmona Genė Dirsienė, todėl padėkos žodį už ją tarė jauniausia dukra Audronė. Ji dėkojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A. Anušauskui, VO „SOS Vepriuose“ vadovui R. P. Šauliui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei T. B. Burauskaitei bei visiems, kurie atvyko pagerbti šviesaus tautodailininko atminimo bei pažiūrėti jo darbų. Gražius atsiliepimus apie parodą išsakė buvęs politinis kalinys Edvardas Burokas.

G. Dirsienei ir R. P. Šauliui buvo įteikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padėkos raštai. R. P. Šaulys padovanojo Ukmergės kultūros draugijos leidžiamą almanachą „Eskizai“ bei Vahido Jelchojevo knygą „Šiandien! Rytoj bus vėlu!“ R. P. Šaulys su Audrone Dirsyte aplankė koplyčią-kolumbariumą, kuriame ilsisi sovietinio saugumo aukų palaikai, uždegė žvakeles, sukalbėjo maldą. Pasibaigus M. Dirsės parodos atidarymo ceremonijai, visi klausėsi koncerto.

Vilnius

© 2010 „XXI amžius“