| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Panevėžio Krekenavos dekanate Paroda Katedroje
Panevėžys. Dabartis, verta gyventi... Tokiais žodžiais Panevėžio Katedroje žvarboką vasario 7-osios popietę į šv. Mišias susirinkusiuosius pasveikino klebonas kun. Tomas Skrudupis. Šį sykį, pabrėždamas dvasinių vertybių svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, visus maldininkus po šv. Mišių jis pakvietė į bažnyčios kriptą, kuri kontrastingai už langų boluojančiam sniegui ir šalčiui, žydėjo pavasariu. Kaip naujai prabundančios gyvybės šaukliai čia puikavosi floristės Julijos Švedarauskienės kūriniai negalima buvo nesižavėti talentingos menininkės rankų sukurtais šedevrais iš parafino. Žmonės gausiai rinkosi į Julijos parodos, pavadintos Prisikėlimo link pristatymą. Jaukioje kriptos prieblandoje liejosi užburianti smuiko muzika, kurią dovanojo jaunosios muzikės Dovilė ir Domantė Bikulčiūtės. Sveikinimo žodį tarė ir pats klebonas Tomas, kviesdamas visus kuriančius pasidalinti savo darbais, organizuoti jų pristatymus. Pasak renginio vedėjos Albinos Saladūnaitės, toje žvakėje, kurią uždegame prie Dievo altoriaus, sudėta ne viena mūsų ašara, atsidūsėjimas, mūsų jausmai ir maldos. Gal todėl taip gyvai Julijos darbai alsavo būsimu Prisikėlimu pakalnutėmis, snieguolėmis, rožėmis. Pati menininkė prisipažino, kad esminis jos kelias į žmogaus širdį yra bylojimas gėlių kalba, šiuo atveju kaip kėlimasis, ėjimas į pavasarį, į gyvenimą. Ir iš tiesų tomis akimirkomis vėsioje Katedros kriptoje tapo šilčiau. J. Švedarauskienės kūryba atskleidžia pačios menininkės širdies virpesius, jos skaudėjimą ir viltį, bemieges naktis kuriant, begalinį norą dalintis Dievo duotomis dovanomis. Nes, pasak A. Saladūnaitės, tam duotas gyvenimas pašlovinti Dievą savimi, savo talentu, savo kuriamu grožiu. Aušrinė Lukoševičiūtė
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |